Pookės perskaitytos knygos

16. Albert Camus "Laiminga mirtis"
"Mums stinga laiko būti savimi. Mums jo užtenka tik būti laimingiems"
"-Aš puikiai žinau,kokį gyvenimo lygį pasiekčiau. Aš nepaversčiau jo bandymu. Pats būčiau savo gyvenimo bandymas... Taip, aš puikiai žinau,kokia aistra pripildytų mane sklidinai. Anksčiau buvau labai jaunas. Taikiau į vidurį. Šiandien supratau, kad veikti, mylėti ir kentėti - reiškia gyventi iš tikrųjų, tačiau gyventi tiek, kiek esi skaidrus, ir priimti savo likimą kaip vienintelį visiems vienodos džiausgmų ir aistrų vaivorykštės atspindį.
-Taip, - atsakė Zagrėjus, - bet jūs negalite taip gyventi dirbdamas...
-Ne, nes aš maištauju, o tai negerai.
<..>
-Daug skausmo laukia tų, kurie jus myli... <...>
-Man reiškiama meilė niekuo manęs neįpareigoja.
-Tikra teisybė, - sutiko Zagrėjus, - aš tik konstatavau.Vieną gražią dieną jūs liksite vienas, tik tiek."
"Svarbiausia buvo mokėti nusižeminti, priderinti savo širdį prie dienų ritmo, užuot lenkus jų ritmą pagal savo vilties kreivę."
17. Albert Camus "Krytis"
"niekada nemaniau, kad žmonių reikalai - rimtas dalykas. Aš nežinojau, kas tai yra, bet tai, ką mačiau aplinkui, man atrodė vien žaidimas - smagus arba varginantis."
"Bet koks nesaikingumas pagraužia gyvybingumą, vadinasi, mažina kančią."
"Aš nežinojau, kad laisvė nėra nei atpildas, nei apdovanojimas, laistomas šampanu. Juolab nei gardumynų dėžutė, teikianti malonumą smaližiams. O ne, nieko panašaus, tai lažas, varžybos, sekinantis krosas, kur bėgi vienas. Jokio šampano, jokio draugo, kuris pakeltų taurę, meiliai žiūrėdamas į jus. Esi vienas niūrioje salėje, vienas teisiamųjų suole prieš teisėjus, ir vienas turi atsakyti prieš save ar žmonių teismą. <..> laisvė - sunki našta, ypač kai tave krečia šaltis, arba kai tau sunku, arba kai nieko nemyli."
"Aš susitaikiaus su savo dvylipumu, užuot puolęs dėl jo neviltin."
"Dabar jau per vėlu, ir visada bus per vėlu. Laimei!"

18. Primo Levi "Jei Tai Žmogus"
Net šiandieną, net šitą dieną, kuri iš ryto atrodė neįveikiama ir amžina, mes perskrodėme kiaurai minutė po minutės; dabar ji guli priešais mus, merdinti ir jau užmiršta, ji - jau nebe diena, ji nepaliko jokio pėdsako niekieno atmintyje. Mes žinome, kad rytoj bus taip pat kaip šiandien, gal kiek daugiau ar mažiau lis...
19. Icchokas Meras "Lygiosios trunka akimirką"
Tu galvoji, kad tiktai getas yra getas<..> Neteisingai galvoji, Izia. Ten, toliau, - irgi getas.

20. Antanas Škėma "Balta Drobulė"

Na nauji, metai. sumuoju visus metus, kad matyčiau daugmaž viską ką skaičiau per gyvenimą. Tai čia užfiksuota 107 knygos. Nors ir neatrodo metai palankūs knygoms. Bet vis tik...

Toliau tęsiu.

1. Vincas Mykolaitis-Putinas "Altorių Šešėly"

"Tapai mediku, o pamatei, kad esi mėsininkas, tai mesk gydęs, nes imsi žmones pjauti. Taip pat ir su kunigyste. Kokios čia metafizikos! <...> Vasaris
visa tai gražu teorijoj. Bet gyvenime toks kraštutinis individualizmas gali sukelti tikrą chaosą. Mes minsime savo pažadus, mesime pareigas, blaškysimės ir nieko gero nepadarysime. Atsimink, kad žmogus yra linkęs apgaudinėti ir pataikauti savo silpnybėms. Ieškodamas neva gyvenimo pilnybės ir vaisingumo, jis faktiškai ieškos laikinos laimės ir smagumo. <...>  Varnėnas
Sakai, mane apšauks hedonistu? Labai man tas rūpi, kaip mane apšauks! Pagaliau esama ir visokių smagumų. Smagu gardžiai pavalgyti, išgerti, tinginiauti, grąžią moterį bučiuoti - ir smagu turėti ramią sąžinę, rasti vidaus harmoniją, išspręsti paraližiuojančias mūsų veiklą gyvenimo antinomijas. Kas tarp šių smagumų nemato skirtumo, tas tegul mano apie mane, ką tik nori. Kas tą skirtumą mato, spręs apie mane iš mano darbų. <...> Vasaris

2. Sigitas Parulskis "Trys sekundės dangaus"
"prisiminimų chaosui taip pat reikalinga forma, prisiminimai - toks pat menas kaip ir visi kiti."
"aš irgi nesuprantu, kodėl kare užmušti žmogų vadinasi pareiga, o taikos sąlygomis - žmogžudystė"
"Niekam nerūpėjo mano siela, visų pirma - man pačiam."
"Tikriausiai kas nors galėjo mane išgelbėti, bet man nutrūko, <..> nutrūko staiga ir galutinai, ir aš ėmiau šypsotis numirėlio šypsena"

3. Kurt Vonnegut "Skerdykla Nr.5 arba Vaikų Kryžiaus žygis"
"Joks menas neįmanomas be šokio su mirtimi"
"kai žmogus miršta, mums tik atrodo, kad jis miręs. Jis ir toliau gyvena praeityje, todėl kvailystė lieti ašaras per laidotuves. Visoks laikas, tiek praeitis, tiek dabartis, tiek ateitis, visados egzistavo, visados egzistuos."

4. Jonas Lankutis "Justino Marcinkevičiaus draminė trilogija"

"Kodėl gi žemė sujungia medžius į didelę galingą ir plačią girią, ir kodėl toji pati žemė taip sunkiai vienija žmones. Medžiui žemės reikia tik tiek, kiek jam iš tikro reikia, tuo tarpu žmogui žemės niekad negana. Dievai, ir tie visų skirtingi, ne vienija, o skiria juos."

5.Loreta Mačianskaitė "Antano Škėmos Balta drobulė"

"Istorija atėmė galimybę įžvelgti prasmę kasdienybės egzistencijoje"
"žmonės, nepaprastai stipriai trokštantys būties pilnatvės, dėl juos ardančios refleksijos ir jos lemiamo reiklumo negali užsimiršti susiliedami su būtimi. Tikrovė, tarytum perskeldama šiuos žmones, neleidžia jiems konkrečiai išgyventi jų pačių vidinę vienybę, ir pati nesileidžia jų suvokiama kaip konkretus visetas."
"begalinė rezignacija yra paskutinė pakopa, po kurios jau eina tikėjimas: žmogus, turėjęs sielos jėgų suvokti, jog tai, ko jis visa širdimi trokšta, yra neįmanoma, ir paskyręs sau pakankamai laiko pabūti vienam su ta minitimi, nurimęs skausme ir per skausmą, gali padaryti stebuklą - pagauti buvimą absurdo dėka."

6. Šatrijos Ragana "Sename Dvare"
"Girtuokliai dažnai labai geri žmonės"
"Juo labiau persekiojama idėja, juo brangesnė ir juo giliau leidžia šaknis į žmogaus širdį."
"Mieliausia žmogui, atminus ne tas valandas, kuriose jis linksminosi, bet tas, kuriose apgalėjo pats save."
"Viskas praeina - štai mintis, kuri man daugiausia padeda pakelti visus gyvenimo nemalonumus. Kieno sielos ta mintis yra leitmotyvas, tas nebegaudo laimės valandų. Kas iš jų, kad ir jos praeis? Ir ar galima jomis gėrėtis, jei leitmotyvas nesiliauja skambėjęs?"

8. Įvairūs rašytojai "Apie lietuvių kūrybą"
9.Marius Katiliškis "Miškais ateina ruduo"
10. "Kristijonas Donelaitis "Metai"
11. Latifa az-Zaijat "Atverk duris"
"Paklusti ir gyventi. Arba mirti. O gal iš tiesų geriau mirti?"
"Galų gale niekam nesvarbu, ką žmogus jaučia."
"Jis irgi metė iššūkį visuomenei, irgi norėjo bėgti nuo purvo... O grįžo palaužtais sparnais... Apspiaudyta siela... Ketino pamatyti saulę, o pamatė niūrius dūmų kamuolius, krie aptraukė visą miestą, visą pasaulį... Saulėtas, šviesus pasaulis, į kurį jis veržėsi virto niūriu kalėjimu, dar ankštesniu, negu jų namai, iš kur jis kažkada bėgo..."
"Vyrai nemoka tikrai mylėti, jie nesugeba aukotis!"

12. Erlend Erichsen "Nacionalsatanistas"
13. Herbjorg Wassmo "Stiklinė pieno"
52psl "Reikia priimti pasaulį tokį, koks jis yra, ir įžvelgti gerąją pusę."|
92psl "Gyvenimas susideda iš akimirkų, kurių mes nepajėgiame pamatyti, nes mus kamuoja nerimas dėl ateities"
104 psl "Kartą ji skaitė, kad žmonės, kurie mintyse labai norėdavo numirti, sulaukdavo ko norėję. Bet ji nežinojo, ar to nori. Keista nežinoti tokio paprasto dalyko. Dabar ji sėdėjo čia."
115 psl "kai žmonės nebegalėjo suprasti vienas kito kalbos, jie tapo vienas kitam svetimi."
137 psl "Bet nepakanka turėti dovaną. Net ir geros rankos nepakanka, kad taptum dailininku. Reikia tam tikros rūšies pamišimo. Visa kita nustumti į šalį.
169 psl "Tėtis sakydavo, kad laikas - tai apgavystė. Įrankis, kad žmonės patikėtų pradžia ir pabaiga. Kartais jis lekia šuoliais, nes esi laimingas ir nėra reikalo jo sekti. Kartais jis tarsi susivienija su tuo, ko mieliau vengtum. Norisi, kad jis praeitų lygiai taip pat greitai ir lengvai tarsi spragtelėjus pirštais. Bet tada reikia mažų mažiausiai sugebėti spragsėti."
325 psl "Tapti turtingam nėra tas pat kaip išvengti sunaikinimo. Greičiau priešingai. Savo sielos nenupirksi."
390 psl "Visas gyvenimas susideda iš begalinės virtinės dalykų, kurių visai neišmanai, bet turi įveikti!"

14. Andrius Tapinas "Vilko valanda"
26 psl "Pecunia non olet, - pakartojo jis. - Pinigai nekvepia. Taip sakė Romos imperatorius Vespasianas. Tas, kuris apmokestino Romos viešuosius tualetus, - pridūrė šypsodamasis."
43 psl "Nori paslėpti medį, užaugink mišką, nori pasislėpti tarp žmonių, eik į Bėdas, aišku? Nei tu čia kam rūpi, nei kas tave pažįsta."
204 psl "Perpetuum mobile, amžinasis variklis, - numykė Kairys. - Žmogus turi judėti, antraip kas jis toks? Apkerpėjęs medis, kurį anksčiau ar vėliau sugrauš kinivarpos."
408 psl "Ko negali pinigai, padaro labai dideli pinigai."

16. Javier Sierra "Mėlynoji Dama"
"Dievas yra tik etiketė, klijuojama viskam, ko nepajėgiame suvokti. Dievo tikėjimas išvaduoja mus iš pastangų mąstyti..."
"kai tikri įvykiai pateikiami kaip prasimanymai, dėl nepaaiškinamos priežasties galiausiai jie praranda panašumą į tiesą."
"Niekas šioje visatoje nevyksta atsitiktinai."
"angelams reikia leisti skraidyti."

17. Dan Brown "Angelai ir demonai"
"Paprasciausiai mūsų protas kartais regi tai, ko trokšta širdis."
"Ir tiesa padarys tave laisvą..."
"Mokslas gali palengvinti sunku darba, numaldyti ligu keliamas kancias,
pasiulyti aibe priemoniu musu malonumui ir patogumams, taciau jis paliko mus
pasaulyje be nuostabos, be stebuklu. Musu saul;lydžiai pavirto bangu ilgiais ir
dažniais. Visatos paslaptys ispraustos i matematines lygtis. Sunaikinta netgi musu kaip
žmogišku butybiu savigarba. Mokslas skelbia, kad Žem;s planeta su visais jos
gyventojais yra bereikšmis trupin;lis milžiniškoje visatos schemoje. Kosminis atsitiktinumas.
— Jis patyl;jo. — Netgi technologijos, kuriu tikslas buvo mus suvienyti, iš
tikruju mus išskiria. Kiekvienas iŠ musu, nors elektroninio ryšio priemon;mis esame
susieti su visu pasauliu, iš tiesu jauciam;s be galo vieniši. Mus smaugia prievarta,
izoliacija, susipriešinimas, tarpusavio ignoravimas. Pagrindine pasaul;žiuros vertybe
tapo skepticizmas. Cinizmas ir beatodairiškas irodymu reikalavimas tapo
intelektualios minties etalonu. Ar reikia steb;tis, kad žmon;s nunai jauciasi kamuojami
sunkesn;s depresijos ir beprasmyb;s pojucio nei bet kuriame kitame žmonijos
istorijos periode? Ar egzistuoja kokia nors sritis, kuri mokslui butu šventa? Mokslas
ieško atsakymu i musu klausimus žudydamas ir pjaustydamas musu negimusius
vaisius. Mokslas užsimojo pertvarkyti netgi žmogaus DNR. Ieškodamas prasmes, jis
suskaldo Dievo pasauli i mažesnes ir mažesnes daleles... Deja, visa tai, ka mokslas
atranda, yra ne atsakymai, o dar gilesni ir platesni klausimu klodai.
<...>
Sena dvikova tarp mokslo ir religijos yra baigta, — pasak; rumu valdytojas.
— Jus nugal;jote. Taciau nugal;jote negarbingoje kovoje. Jus nugal;jote ne
pateikdami atsakymus i amžinuosius žmonijos klausimus. Jus nugal;jote, nes sugeb
;jote itikinti visuomene, kad tiesos, kurias mes kadaise vadinome žmonijos kelio
Švyturiais, šiandien yra beprasmiškos. Religija negali atsilaikyti prieš eksponentini
mokslo augima. Mokslas tarpsta kaip virusas, mintantis paciu savimi. Kiekvienas
revoliucinis mokslo atradimas atveria duris naujiems revoliuciniams atradimams.Žmonijai prireik; tukstanciu metu, kol nuo rato per;jo prie automobilio. Taciau užteko
vos keliu dešimtmeciu po automobilio išradimo, kad žmogus pakiltu i kosmosa. Dabar
mokslo pažangos laikas matuojamas savait;mis. Mokslo smagratis isisuko
nekontroliuojamai. Plyšys tarp mokslo ir religijos nesulaikomai gil;ja. Religija
atsilieka vis toliau, ir žmonija atsiduria dvasin;je tuštumoje. Mes šaukiam;s prasm;s.
Patik;kite manimi, mes šaukiam;s prasm;s. Mes regime NSO, žavim;s aiškiaregyste,
dvasiniais kontaktais, patirtimi anapus kuno, filosofin;mis doktrinomis — visos šios
id;jos turi moksliškumo apdara, nors yra visiškai iracionalios. Tai yra desperatiškas
šauksmas šiuolaikinio žmogaus sielos, vienišos ir kankinamos, luošinamos savo pacios apšviestumo ir nesugeb;jimo matyti prasm;s bet kame, kas tik yra atsieta
nuo technologijos.
<...>
Jus sakote, kad mokslas mus išgelb;s. Aš sakau, kad mokslas mus sunaikino.
Nuo Galil;jaus dienu Bažnycia steng;si sul;tinti negailestinga mokslo žygiavima pirmyn,
kartais klaidingomis priemon;mis, taciau visuomet geranoriškais motyvais. Vis
d;lto mokslo pagundos buvo per didel;s, kad žmogus butu paj;ges joms atsispirti. Aš
jus raginu — apsižvalgykite aplinkui. Mokslo pažadai n;ra ištes;ti. Pažadai užtikrinti
musu gyvenimo efektyvuma ir paprastuma pavirto ne kuo kitu kaip nesibaigiancia
tarša bei chaosu. Mes esame susiskaidžiusi ir susipriešinusi gyvosios gamtos rušis...
Rušis, žengianti susinaikinimo keliu.Kas yra šis dievas mokslas? Kas yra dievas, kuris siulo savo žmon;ms j;ga be
jokiu moraliniu varžtu, reguliuojanciu Šios j;gos panaudojima? Kas yra šis dievas,
kuris duoda vaikui ugni, taciau nepersp;ja apie jos keliamus pavojus? Mokslo kalba
n;ra nužym;ta jokiais kelio ženklais, atskirianciais gera ir bloga. Mokslo vadov;liuose
rasime išsamiai aprašyta, kaip sužadinti branduoline reakcija, taciau niekur nerasime
n; menkiausios užuominos ar pasvarstymo, gerai tai ar blogai. Mokslui aš pasakysiu
štai ka. Bažnycia pavargo. Pavargo besistengdama d;lioti kelio ženklus jusu pakel;je.
Musu pastangos buti pusiausvyra palaikanciu balsu nebeturi ištekliu konkuruoti su
jumis, aklai besiveržianciais prie mažesniu lustu ir didesniu pelnu. Mes neklausiame,
kod;l jus saves nevaldote ir nežabojate. Mes klausiame retoriškai — argi jus gal;tum
;te tai padaryti? Jusu pasaulis juda per sparciai. Jei bent akimirka stabtelėtumėte ir pam;gintum;te apmastyti savo veiksmu pasekmes ir jud;jimo krypti, jusu varžovai
akimirksniu jus aplenktu ir paliktu konkurencijos šalikel;je. Butent tod;l jus kaip
patrake veržiat;s i prieki. Jus gausinate ir tobulinate masinio naikinimo ginklus, o
popiežius keliauja po pasauli maldaudamas lyderius užd;ti apynasri beatodairiškai
pažangai. Jus klonuojate gyvas butybes, o Bažnycia ragina apmastyti moralines šiu
veiksmu pasekmes. Jus raginate žmones bendrauti telefonu, vaizdo ekranuose ir
kompiuterinio ryšio kanalais, o Bažnycia atveria savo duris ir kviecia mus tiesioginiam
bendravimui, kuriam ir esame skirti. Jus žudote negimusius kudikius d;l mokslo
pasiekimu, leisianciu išgelb;ti kitu žmoniu gyvybes, o Bažnycia siekia atkreipti jusu
d;mesi i principini šios motyvacijos ydinguma. Nepaisant to, jus skelbiate Bažnycia tamsos skleid;ja. Taciau kas yra didesnis tamsos skleid;jas? Žmogus,
kuris negali suvokti žaibo priežasties, ar žmogus, nejauciantis pagarbos jo didybei?
Bažnycia jums tiesia susitaikymo ranka. Ji tiesia ranka kiekvienam. Taciau kuo
atkakliau mes ja tiesiame, tuo atkakliau jus stumiate ja šalin. Pateikite mums irodymu,
kad egzistuoja Dievas, sakote jus. Aš atsakau — patyrin;kite savo teleskopais dangaus
skliauta ir pasakykite man, argi gali nebuti Dievo! — Rumu valdytojo akyse pasirod;
ašaros. — Jus klausiate, kaip atrodo Dievas. Aš jusu klausiu — kod;l jus šito
klausiate? Argi savajame moksle jus neižvelgiate Dievo? Kaip jus galite Jo
nepasteb;ti? Jus skelbiate, kad netgi menkiausias gravitacijos j;gos ar atomo mas;s
pokytis musu visata iš neapr;piamo dangaus kunu okeano paverstu beformiu ruku, ir
nesugebate už viso to matyti Dievo rankos? Argi iš tiesu labiau itikima tai, kad mes
ištrauk;me ta vienintele laimingaja korta tarp milijardu? Argi mes jau patyr;me toki
dvasini bankrota, kad labiau tikime matematine neimanomybe nei aukštesne už mus
j;ga?
— Ar tikite Dieva, ar netikite, — tes; rumu valdytojas, samoningai pažemindamas
balsa, — turite žinoti štai ka. Kai mes, kaip rušis, liausim;s tik;je aukštesne už
mus j;ga, mes prarasime bet koki atskaitingumo pojuti. Tik;jimas... visi tik;jimai...
išreiškia principini pripažinima, kad egzistuoja kažkas virš musu, ko mes negalime
suvokti, tai, prieš ka esame atskaitingi...Tur;dami tik;jima, mes esame atskaitingi
vienas kitam, sau patiems ir aukštesniajai tikrovei. Netur;dami tik;jimo, mes nesame
atskaitingi niekam."

18. "Žmogus ateina"
19. Jose Antonio Fortea "Interviu su egzorcistu"

Ilgas laikotarpis bado. Kirtau anatomijas, fiziologijas, patologinę anatomiją ir fiziologiją, filosofiją ir t.t. Tačiau vėl pabudau ir pradedu skaityti :)
2015 naujas skaičiavimas
1. John Grey "Vyrai kilę iš Marso, moterys - iš Veneros"