Knygų citatos

Nežinau, ar ši tema čia tiks, bet čia galime rašyti patikusias knygų citatas (:

Stefan Casta, vasara su Mere Lu:

Jei visą laiką kalbiesi tik su savimi, tyliai mintyse, tai ir negauni jokių kitų atsakymų, išskyrus savo paties.

Būtis yra daugiau nei tai, ką mes jaučiame.

Tai truputį baugina. Kad mes vis darome tuos pačius dalykus. Patys apie tai negalvojame. Savo gyvenimo nematome iš šalies.

Mūsų
veidai - kaip enciklopedijos. tereikia įskaityti. Ten parašyta viskas.
Ten matosi mūsų gyvenimai. Išraižytos visos kada nors nutikusios
tragedijos ir džiaugsmai.

Gyvenimas yra nuotykis. Kiekviena
diena yra nuotykis. Šiandiena yra nuotykis. Rytoj prasidės kitas. Mūsų
gyvenimai yra neatrasti kontinentai. Kiekvienas žmogus yra
nenutrūkstamas pasakojimas.

Nėra jokių vidutinių žmonių, jokių
vidutinių traumų. Jokių tipiškų pacientų. Viskas yra įmanoma. Atsitikti
gali bet kas. Ir tai, ko nori labiau už viską, ir tai, ko nenori visai.
Stebuklai vyksta visą laiką. <…> Gyvenimas - tai filmas, kuriame
įmanoma viskas. Kitaip kokia prasmė būtų gyventi?

Tobuli žmonės yra visiškai neįdomūs, tai mūsų trūkumai ir klaidos daro mus patrauklius.

čia keletas mano kadaise (prieš keletą metų) užsirašytų citatų iš tų, kurios nebuvo užrašytos žvilgančiu tušinuku, taigi ir išskaityti jas sugebėjau (mat sąsiuvinis buvo sulaistytas ):


Šekspyras.

"Karalius Lyras"

Garsiai skamba
Vidinė tuštuma, o kas tylus -
Dar ne beširdis. (1 v. 1 sc.)

"Ričardas II"

Kas juokiasi iš širdgėlos piktos,
Tam ji nepadarys gilios žaizdos. (1 v. 3 sc.)



E. Bronte - "Vėtrų kalnas" (galbūt šios mano išsirašytosios citatos jus paskatins perskaityti šią knygą, kas žino bet šis vertimas tiesiog tragedija )

Aš jį myliu ne todėl, kad jis gražus, Nele, bet todėl, kad jame mano dvasios daugiau negu pačioje manyje. Iš ko bebūtų sutvertos mūsų sielos, jo ir mano yra tokios pačios. Mano dideli gyvenimo sielvartai buvo ir Hitklifo sielvartai, aš nuo pat pradžių juos stebėjau ir pergyvenau; mano didžiausia galia gyvenime yra jis. Jeigu visa kita žūtų, o jis išliktų, aš tebegyvenčiau, jeigu visa kita išliktų, o jis būtų sunaikintas, pasaulis man pasidarytų be galo svetimas: neatrodytų, kad aš jo dalelė... Mano meilė Hitklifui panaši į amžinai kietą žemę po mūsų kojomis: šaltinis, nebeteikiantis regimo malonumo, tačiau būtinas... Nele, aš ir ESU Hitklifas! Jis niekad, niekad neišeina man iš galvos: ne kaip džiaugsmas, jis man ne didesnis džiaugsmas, nei aš pati sau, - bet kaip aš pati. (IX)

Jis ne žmogus, - prieštaravo Izabela, - ir jis neturi teisės į mano aplaidumą. Aš atidaviau jam širdį, jis paėmė, mirtinai ją sugniaužė ir sviedė man atgal. Žmonės jaučia širdimi, Elena, ir kadangi jis manąją sunaikino, aš nebegaliu užjausti, ir nenoriu, nors jis vaitotų iki pat mirties ir lietų kruvinas ašaras dėl Ketrinos. (XVII)

- Jausčiaus gerai... - tarė ji, negalėdama paslėpti pykčio, - bet jūs taip ilgai palikot mane vieną kovoti su mirtimi, kad aš jaučiu ir matau tik mirtį! Aš jaučiuosi tarsi mirtis! (XXX)

Ir kas man jos neprimena? Kai tik pasižiūriu į grindis, ant plytelių tuoj atsiranda jos veidas. Jis kiekviename debesyje, kiekviename medyje - naktį pripildo orą, o dieną įžiūrimas kiekviename daikte - visur mane supa jos atvaizdas! Patys paprasčiausi vyrų ir moterų veidai, mano paties bruožai - viskas erzina mane tuo panašumu. Visas pasaulis - baisus rinkinys daiktų, primenančių, kad ji gyveno ir kad aš jos netekau. (XXXIII)

Iš knygos "Kas tu, Alibrandi?"

"Turbūt aštuntajame dešimtmetyje, kai moterys degino savo liemelenes, vienuolės degino savo papročius."

"Ji pasakojo man istoriją po istorijos, o aš gulėdama mąsčiau - kokia ironija, juk tas pats neišprusimas, vyravęs anais laikais, mus supa ir šiandien. Neišprusimas,kuris,man regis, laikysis šioje šalyje dar daug daug metų."

"Mylėis su sargiu - tai lygiai tas pats kaip praustis po dušu su drabužiais."

"Ir galiausiai mes visi atsiduriame ten, iš kur pradėjome."

"Ir žodis virto kūnu."

"Jeigu mes visi susitikinėtumeme tik su savo tipo žmonėmis, gyvenimas būtų klaikiai nuobodus."

"Skubėk iš lėto ir pasieksi ko nori."

"Gyvenimas yra iššūkis, išbandymas. Ne mirtis. Mirti yra taip paprasta. Kartais tam užtenka dešimties sekundžių. O gyventi? Nugyventi gali net 80 metų ir per tą laiką kažką padaryti, kad ir kas tai būtų - pagimdyti vaiką ar būti šeimininke, ar advokate, ar kareiviu."

"Aš nemanau, kad patirti molonumą yra nuodemė. Manau, nuodemė yra jaustis kaltai."

"Žmonės keičiasi. Aplinkybės juos keičia."

"Turėti žmogų, kuris galėtų tave stipriai apkabinti, - geriausias vaistas, koks tik gali būti."

Iš knygos "15:0 laimi meilė".

" - Ką mestumete skęstančiai violončelininkei?
- Jos violončelę."

" Šypsotis nesunku, kai visai nieko nejauti."

" Kartą suskydęs, toks ir liksi."

" Nėra nieko, ko pasistengęs negalėtum įveikti. Svarbiausia turėti valios ir niekada nepasiduoti."

Iš knygos "Heroinas".

" Gyvenk greitai, mirk jaunas".

Iš knygos "Pabėgimas".

" Tiesa keistesnė už prasimanymus."

P.Coelho "Alchemikas"

Nesvarbu, kas tu esi ir ką veiki, jei ko nors tikrai nori, šis tavo
troškimas yra gimęs Pasaulio Sieloje. Jį įvykdyti ir yra tavo misija
žemėje.
Ir kai tu tikrai ko nors trokšti, visas pasaulis slapta padeda tau įgyvendinti šį troškimą.

- O kas tai yra meilė? - klausia dykuma.
- Meilė - tai kada virš tavo smėlynų skrenda sakalas. Nes jam tu -
žaliuojantis laukas, jis niekad iš tavęs negrįžta be grobio. Jis
pažįsta tavo uolas, kopas, tavo kalnus, ir tu jam esi dosni.

A.D.S.Egziuperi "Mažasis Princas"

- O kas yra "prijaukinti"?
- Tu ne iš čia,- tarė lapė.- Ko tu ieškai?
- Aš ieškau žmonių,- tarė mažasis princas.- Kas yra "prijaukinti"?
- Žmonės,- tarė lapė,- turi šautuvus ir medžioja. Tai gerokai varžo! Be to, jie
laiko vištas. Jomis jie ir tesirūpina. Tu ieškai vištų?
- Ne, tarė mažasis princas.- Aš ieškau draugų. Kas yra "prijaukinti"?
- Tai jau seniai užmiršta sąvoka,- tarė lapė.- Tai reiškia "užmegzti
ryšius..."
- Užmegzti ryšius?
- Žinoma,- tarė lapė.- Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių
kitų berniukų. Ir tu man nereikalingas. Ir aš tau nereikalinga. Aš tau esu lapė,
panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime
vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu
vienintelė pasaulyje.

-Štai kokia mano paslaptis. Ji labai paprasta: matyti galima
tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis.

Tai tiek.

Migelis de Servantesas Savedra ''Don kichotas''

''Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų laikas, ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų mirtis. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties.''

''Tokia jau moterų prigimtis - niekina tuos, kurie jas myli, ir myli tuos, kurie jas niekina.''

Hermanas Hesse „Stepių vilkas“ „<...>visas žmogaus gyvenimas tėra didelė klaida, ūmus nepasisekęs promotės priešlaikinis gimdymas, klaikus ir šiurpiai nepavykęs gamtos eksperimentas“

: )~

Nejaugi tiesa, kad meilėje apviltas žmogus nugrimzta į neapykantą? Viešpatie, koks mažytis mūsų tikėjimas, kokia trapi mūsų meilė. E. Cinzas ,,Šv. Petro šunynas"

,,Atrodo, tu, mergyt, dar nežinai, dar nepatyrei, kad tik patikimieji mus išduoda". E.Cinzas ,,Šv. Petro šunynas"

Susitaikymo valandėlė brangesnė už ištisą gyvenimą santaikoj nugyventą. G.G. Marquez ,,Šimtas metų vienatvės"

Praeitis - melas, atminčiai nėra kelio atgal, kiekvienas prabėgęs pavasaris nesugrįžta, ir pati beprotiškiausia meilė tveria tik akimirką. G.G.Marquez ,,Šimtas metų vienatvės"

Jau tada jis suprato, kad esminiais ir pačiais svarbiausiais savo išgyvenimais negalima dalintis su kitais, nepasidarius sau žalos. Galima žiūrėti į gyvenimą nerūpestingai, lengvabūdiškai, kaip mokykliniais laikais, galima suvokti jį protu, tačiau jei eisi į gyvenimą atvira širdimi, jei norėsi gyventi ne tik protu, bet ir jausmais, išplaukiančiais iš nuosavo kūno, o ne kitų išgalvotais, tuomet iš tikrųjų visi žmonės bus tavo priešai. R. Oldingtonas ,,Visi žmonės priešai".

Pati tamsiausia valanda yra prieš aušrą. P.Choelho (ar kaip ten rašosi :) ) ,,Alchemikas"

Menka mano gyvenimo patirtis moko, kad viskas yra iliuzija - tiek
materialūs, tiek dvasiniai dalykai. Kas jau yra praradęs tai, ką manė
tikrai turįs, pradeda suvokti, kad jam nepriklauso niekas. O jeigu man
nepriklauso niekas, kam eikvoti laiką sukant galvą dėl to, kad ne mano:
verčiau gyventi taip, tarsi šiandien pirmoji (arba paskutinė) gyvenimo
diena. P. Choelho ,,11 minučių".

Ne šią kvailutę mergytę jis įsimylėjo - jis mylėjo savo jaunystę, pralėkusią, niekad daugiau nesugrįžtančią. Nebesugrįš. Jis apgaudinėjo save. Jaunystė - tai ne graži mergaitė, kurią galima pagauti, tai dovana, kurią gauni be jokių nuopelnų, be mažiausių pastangų ir prarandi, kad ir kokie būtų tavo nuopelnai, kad ir kaip stengtumeisi išlaikyti. V. Lamas ,,Amžiaus vaisiai"

,,Mylint reikia atiduoti save visą ir jausti, kad esi priimamas, o priimti visa yra galbūt sunkiau, negu duoti visa. Žinome, ką duodame, bet nežinome, ką reikia imti".
R.Oldingtonas ,,Visi žmonės priešai"

"Įsikalk sau į galvą, jog niekada negalima tikėtis, kad kiti jautriai atsilieps į tavo jausmus ir nuotaikas".
R.Oldingtonas ,,Visi žmonės priešai"

Gyvenimas kartais nesuteikia kitos progos ir geriau priimtai tai, ką jis siūlo šiandien. P. Choelho ,,11 minučių"

Yra žmonių, kurie gimsta, kad gyventų vieni. Tai nei gerai, nei blogai - tiesiog toks gyvenimas". P.Choelho ,,11 minučių"

Gyvenimas labai staigus: per kelias akimirkas iš dangaus nupuoli į pragarą". P. Choelho ,,11 minučių"

O čia viena mėgiamiausių ištraukų, kurią dažnai (su tam tikrais pakeitimais, priklausomai nuo žmogaus) panaudodavau, rašydama draugams gimtadienio atvirukus:
,,Aš jau galiu rūkyti, bet esu per jauna, kad galvočiau apie pasekmes.
Aš jau galiu gimdyti vaikus, bet dar per jauna būti motina.
Aš galiu gyventi viena, bet per jauna, kad turėčiau sofą.
Aš užsidirbu pinigų, bet per jauna, kad taupyčiau senatvei.
Aš per sena, kad nemiegočiau visą naktį, bet per jauna, kad eičiau pogulio. Štai kiek man metų". I.G .Hermann ,,Skubus paštas"

Atmintis yra tikra pabaisa, tu pamiršti, o ji - ne. Ji tik sudeda visus įvykius į segtuvą. Ji saugoja juos tau arba paslepia nuo tavęs ir pažadinusi sugrąžina, kai jai pačiai to norisi. Tu manai, kad turi atmintį, o iš tiesų ji tave turi. J. Irving ,,Malda už Oveną Minį".

Meilė - nuostabi katastrofa: žinoti, kad trenksiesi galva į sieną ir vis tiek didinti greitį, lėkti į pražūtį su šypsena, smalsiai laukti akimirkos, kai viskas išlėks į orą. Meilė yra vienintelis užprogramuotas nusivylimas, vienintelė nuspėjama nelaimė, kurios nuolat šaukiamės. F. Beigbeder ,,Meilė trunka trejus metus"

Stpriausia meilė ta, kuri be atsako. - // -

Jei Dievas egzistuotų, nereikėtų juo tikėti. J.S.Foer ,,Viskas nušviesta"

,,Tik pažvelk į mane, Mažasis Igori, mėlynės dingsta, taip pat ir neapykanta, taip pat ir jausmas, kad visa, ko gyvenime sulauki, yra tai, ko nusipelnei.
-//-