Rosamund Lupton "Sesuo"

Temos pavadinimas: Rosamund Lupton "Sesuo" Sk. 09 08, 2013 10:16 pm

Anotacija

Vieną sekmadienį per kviestinius pietus Beatrisei paskambina nerimaujanti motina: dingusi kita duktė – Tesė. Viską metusi Beatrisė skrenda iš Niujorko į Londoną ir priblokšta suvokia beveik nieko nežinanti apie dabartinį jaunėlės sesers gyvenimą...

Netrukus randamas Tesės lavonas. Visi įsitikinę, kad Tesė nusižudė. Tačiau Beatrisei nuojauta kužda, kad sesuo nužudyta. Ji nusprendžia žūtbūt sužinoti, kas įvyko iš tikrųjų. Mergina apsigyvena sesers bute ir atsiduoda žudiko paieškoms. Policijos nuomone, sielvartaujanti Beatrisė nenori pripažinti tikrovės, o ji pati įtarinėja tai vedusį Tesės meilužį, nuo kurio sesuo laukėsi kūdikio, tai atstumtą jos gerbėją iš dailės koledžo.
Ankstesnis Beatrisės gyvenimas byra į šipulius, ji karštligiškai ieško seserį persekiojusio žmogaus net nenujausdama, kokias paslaptis jai bus lemta atskleisti ir kokią kainą teks sumokėti už tiesą...

***

Vakar užverčiau paskutinį šios knygos puslapį, o šiandien pastebėjusi, kad forume dar nėra atskiros temos apie šį kūrinį, nusprendžiau ją sukurti, nes manau, kad knyga jos verta. Geras yra jausmas knygą drąsiai vertinti maksimualiu įvertinimu skalėje. Apie tai, kaip ši knyga neleidžia atplėšti ir kaip stipriai ji įtraukia į save net plėstis neverta. (Tikriausiai tokie ir turi būti detektyvai, arne?) Emociškai ganėtinai stipriai (gel ir ne visam laikui, tačiau bent jau tol, kol skaitoma ši knyga) paveikia pagrindinės herojės monologas seseriai parašytas autorei pasitelkiant savo talentą manipuliuoti žodžiais. Manau, kad šitoje istorijoje ne tik pats veiksmas, kuris yra supainiotas taip, kad kuo toliau verčiant puslapius ir į paviršių iškylant vis daugiau naujų detalių, neįmanoma pačiam nuo savęs nuslėpti sumišimo, nuostabos, netgi šiek tiek baimės ir jaudulio, bet ir drįsčiau teigti meistriškas autorės gebėjimas dėlioti sakinius "prigamina" šiek tiek adrenalino skaitytojo kūne. (Sakau labai rimtai, be ironijos.) Skaitydama knyga neretai pagalvodavau, ar aš išdrįsčiau pasielgti taip, kaip elgėsi Beatrisė? Visumoje, ši istorija paliko mane su išvada, kad gyvenime niekas niekada nevyksta be priežasties, kur dar neįtikėtinos žmogaus galimybės, kurias atskleižia begalinė meilė ir besąlyginis (pasi)tikėjimas artimiausiu žmogumi. Rekomenduočiau perskaityti neskaičiusiems tai drąsiai drąsiai. Tikrai nenuvilianti istorija. :}