Waris Dirie ''Dykumų gėlė''

Kai pasirodė tikrais faktais paremta knyga „Dykumų gėlė“, pasaulis buvo šokiruotas.

Varis Diri (Waris Dirie) pasakoja sukrečiančią gyvenimo istoriją. Vos dvylikos ji pabėgo iš suplanuotų savo vestuvių ir gimtųjų namų Somalyje. Po ilgų klajonių vargšei merginai nusišypsojo likimas ir ji tapo pasaulinio garso manekene. Tai buvo ir nuostabus sapnas, ir didžiausias košmaras. Pasiekusi savo karjeros viršūnę, per vieną interviu garsus supermodelis išdrįso prabilti apie mergaičių lytinių organų žalojimą, vykstantį daugelyje Afrikos genčių. Ji pati patyrė šį žiaurų ritualą sulaukusi vos penkerių.

1997 m. Jungtinių Tautų Organizacijos buvo paskirta ypatingąja ambasadore Afrikos moterų teisėms ginti. („Manau, Dievas suteikė man balsą, kad kalbėčiau už kitas mažas mergaites.“)

Dabar Varis Dirie su savo sūnumi gyvena Niujorke. Pagal šį tarptautinį bestselerį sukurtas filmas.

Paimti šią knygą į rankas mane paskatino faktas, jog tai tikra istorija. Ir ne šiaip banalus pasakojimas apie dar vieną modelio iškilimą į super žvaigždes, o išsivadavimas iš gimtosios tautos nežmoniškų tradicijų.

Pirmoje kūrinio pusėje kalbama apie šokiruojančius dalykus, vykstančius daugumoje Afrikos tautų, atrodo, kad turėtų būti kalbama labai pesimistiškai, bet Varis sugeba įžvelgti ir nemažai džiugių dalykų. Mums, europiečiams, turėtų būti sunku suvokti, kaip galima kokias dvi dienas negėrus vandens, kepinant saulei, juokauti su giminėmis ir džiaugtis esama situacija, o iškritus lietaus lašams kiekvieną kartą sutikti šį reiškinį kaip stebuklą ir didžiausią šventę. Štai kur tauta, mokanti džiaugtis mažais dalykais. Šito mums dar mokytis ir mokytis, bet tikriausiai vis tiek neišmoksim, per daug išlepinti patogumų esam.
Žinoma, yra ir kita medalio pusė, kuri ir yra pagrindinis knygos išleidimo tikslas. Atskleisti, kokios žiaurios tradicijos moterims yra Afrikoje. Nekomentuosiu plačiau, anotacijoje paminėta, bet skaitant apie tą procesą man net žandikaulis atvipo. Tiesiog nesuvokiama, kaip tokiame civilizuotame pasaulyje gali vykti tokie dalykai. Kaip rašoma knygoje, 2 milijonai merginų kasmet patiria šį ritualą. Beveik visa Lietuva!

Nepaisant sutinkamų žiaurumų, knyga padeda mums suprasti, jog nereikia pasiduoti ištikus nelaimei, kad ir kokia sunki ji būtų. Užkietėję pesimistai iš šio kūrinio galėtų pasimokyti, kad tikrai negyvena taip jau ir blogai. Taip pat knygoje atskleidžiamos šeimos, supratimo, tolerancijos, draugystės, lygiateisiškumo vertybės, parodomi kultūriniai skirtumai įvairiais požiūriais.

Man patiko lengvas rašymo stilius, dėl kurio net nesinori padėti knygos (čia turbūt Cathleen Miller nuopelnas), bei pasirinktas pirmasis asmuo istorijai atskleisti (susidaro įspūdis, kad sėdi kokioje kavinukėje ir klausaisi kitos kultūros atstovo pasakojimo apie savo gyvenimą). Taip pat džiugu, kad kažkas pagaliau išdrįso kalbėti apie tokią opią problemą mūsų pasaulyje, jeigu ne ši knyga, abejoju, ar žinočiau, kad vyksta tokie dalykai.

Taigi, vertinu šį kūrinį 10/10 ir rekomenduoju. Pamąstymams, susipažinimui su kita kultūra, laisvalaikio praleidimui, optimizmo lygiui pakelti

Skaičiau ir nė kiek nesigailiu. :)

Labai patiko. Tikrai labai šokiruojančių dalykų yra. Skaitant apie tas Afrikos tradicijas toks pyktis užeidavo! Gera knyga:)

Iš tiesų ši knyga verčia susimąstyti, kad netgi šiais laikais vyksta baisus dalykai Afrikoje :) Aišku, tai jų tradicijos, šimtmečių šimtmečius saugotos ir perduodamos, bet tai juk gyvas žmogus, ne daiktas, ir šios tradicijos pražudo dauguma mergaičių :) Ši knyga šiuolaikiniam žmogui nori parodyti iš arti dalykus kurių mes galbūt net ir nežinome ir girdėję net nesame :)

Puiki knyga! Parašyta paprastai, skaitosi lengvai (perskaičiau per vieną dieną..), o istorija sukrečianti. Be galo džiaugiuosi, kad vis dėlto Waris pasisekė.