Alessandro Baricco "Jūra Vandenynas"

Almajerio” užeiga. Priešais ją plyti jūra. Amžina jūra – audrojanti, gydanti, žudanti. Pasakojanti istorijas. Dailininkas, sūriu jūros vandeniu tapantis baltas drobes. Įsimylėjęs mokslininkas, niekaip negalintis užbaigti ribų enciklopedijos. Nuostabaus grožio moteris, serganti neištikimybe. Tėvas Pliušas su savo maldomis. Elievina, trapi mergaitė, vieną naktį be jokios baimės tampanti moterimi, ir vyras, perplaukęs visus vandenynus, kurio akys lyg medžioklėn išėjusio žvėries...
Šis romanas – meilės ir keršto, vienatvės ir vilties istorijos. Šimtai būdų gyventi ir mirti. Klausydamasis tų istorijų, nuolat girdi jūros ošimą.

Viena mėgstamiausių knygų apskritai :) Pamenu, iš veikėjų labiausiai patiko mokslininkas, jei neklystu, ir kunigas. Senokai skaičiau, bet lyg tai šitie :>
Man ta knyga toookia.. Nemoku apsakyt, taip ir jaučiasi jūra skaitant. Labai labai graži knyga, be galo patiko :>

Tikrai labai gera knyga. Man labiausiai patiko Adamsas, dailininkas ir ta ligota mergaite. Perskaicius sita knyga labai traukia nuvaziuot prie juros. Jeigu tureciau megstamu knygu sarasa, butu netoli pirmos vietos:)