Fiodoras Dostojevskis ''Nusikaltimas ir bausmė''

Fiodoras Dostojevskis ''Nusikaltimas ir bausmė''




Pagrindinio veikėjo, vargšo studento Raskolnikovo, įvaizdis atskleidžia
esminę romano mintį. Raskolnikovas dėl pinigų stygiaus nebegali tęsti
mokslų universitete ir pradeda daug mąstyti apie bet kokią išeitį iš
slegiančios padėties. Jo paveikslas įkūnija vargingą, niekingą, žmogaus
vardo nevertą egzistavimą. Piešdamas apgailėtiną ir bedievį Peterburgo
kasdienybės vaizdą, autorius žingsnis po žingsnio tiria ir vaizdingai
pateikia tai, kaip veikėjo galvoje gimsta ir bręsta baisi teorija, kuri
užvaldo visas jo mintis, stumdama pasimetusį žmogų daryti žiaurų
nusikaltimą. Pats nusikaltimas – žmogžudystė – įvyksta labai greitai,
palyginus su laiku iki ir po jos.

Romanas kupinas žiaurios, psichologinės įtampos. Nepaisant to, kad
rašoma trečiuoju asmeniu, skaitytojas kuo puikiausiai gali įsijausti ir
suvokti personažo savijautą bet kokioje situacijoje, netgi pajusti tai,
ką taip sunkiai išgyveno romano herojus. Nors tekstui būdingas
nuoseklumas, kaip ir daugelyje F. Dostojevskio kūrinių jame yra nemažai
nukrypimų į netikėtus apmąstymus, į gilius žmogaus psichologinės
savianalizės apsireiškimus.

bandžiau skaityti sutrumpintą variantą. nebuvo įdomu, numečiau. niekaip neprisiverčiau visą perskaityti.

Man jį reikia perskaityti, bet taaaip sunkiai skaitosi, nežinau, ar pavyks

Po beveik mėnesio skaitymo, pagaliau baigiau. Pati pagrindinė mintis ir istorija gal visai ir nieko būtų, bet man buvo per daug tos savianalizės ir apmąstymų... Tiesiog gan dažnai, atrodo iš nieko rimto, buvo bandoma analizuoti vienokią ar kitokią situaciją ir tas man būdavo neįdomu ir gan dažnai migdė ( Oi, kiek aš kartų užmigau skaitydama tuos apmąstymus, kurie tęsėsi ir tęsėsi per dešimtis puslapių...). Dar mane labai nervino pats Raskolnikovas, kai savęs klausinėdavo kodėl eina ar daro ką nors ir nerasdavo atsakymo, tuo metu tikrai atrodydavo pamišęs. Galutinė išvada- sunki filosofinė knyga, ne mano stiliaus. Bet didžiuojuosi savimi, kad pabaigiau ne vieną kartą jau norėjo numest ir imt kažką lengvesnio skaityti.

Jau skaitau dvi savaites ir spėkit, kiek perskaičiau!! 100 puslapių. Jau didžiuojuosi savim.

Sveikinu ;] man ir panašiai skaitėsi, todėl dabar pasiėmiau lengvą skaitalą, kad protas pailsėtų nuo Dostojevskio ;D

Man, žinokit, "Nusikaltimą ir bausmę" skaityt patinka, tikrai patinka. Tačiau visgi ir man lėtokai sekasi... Per gerą mėnesį įveikiau tik dvi dalis iš šešių, bet su tokiais kūriniais, mano galva, skubėti ir neverta. Visgi visas rugpjūtis prieš akis. : )

alce a pois rašo:

bandžiau skaityti sutrumpintą variantą. nebuvo įdomu, numečiau. niekaip neprisiverčiau visą perskaityti.

aš taip pat dariau..nužudymo vieta buvo įdomiausia po to viskas pasidarė labai nuobodu ir mečiau....

priminėt, kad reikia pabaigt skaityt šeštąją dalį knygos. Aišku, savam malonumui ;D

oi, turėjau problemų iš pradžių su šita. :> pirmas porą dienų labai užsikabinau ir negalėjau paleist iš rankų, o tada kažkaip netyčia padariau pertrauką ir niekaip nebeprisiverčiau pasiimt. gulėjo, man rodos, net kelis mėnesius, kol susizgribau, kad turiu pabaigt. ir vėl prisėdus taip pat užsikabinau, kaip pradžioj. galiausiai pabaigiau ir džiaugiaus, kad pabaigiau; labai patiko!

Aš pradėjau rugsėjo pradžioje. Įveikiau maždaug vieną skyrių, o tada padėjau į šalį ir prisiverčiau pasiimti tik po kelių mėnesių per Kalėdų atostogas, kadangi žinojau, kad vis tiek teks perskaityti. Užsibrėžiau per dieną po skyrių perskaityti. Ir man pavyko.
Apskritai, knyga įdomi. Pats siužetas visai nieko, net kai kurie pamąstymai įdomūs. Bet pernelyg viskas ištęsta. Plius, ir mane dažnai erzino Raskolnikovo personažas. Tos jo abejonės- nors nusišauk vietoj.
Bet džiaugiuosi, kad perskaičiau netrumpintą.
Na, ir pabaigos kiek kitokios norėjosi. Per daug pasisekė tam Raskolnikovui.

Mano pagrindinė šios vasaros knyga.
Man ir skaitėsi lengvai, ir buvo įdomu. Gal dėl to įspūdžio, kad lengvai skaitosi, kalti prieš tai buvę skaitalai. Vis tiek man labai patiko.
Tik pabaiga kažkokia... Per daug laiminga.

Taigi, teko ir man su sia knyga susidurti :) Kol kas dar tik su sutrumpintu variantu, taciau jei turesiu laiko reiks ir pilna versija pasiimt :) Siaip taip idomiai skaitesi vis Raskolnikovo apmastymai, taciau negaliu pasakyti, kad labai jau atstumianciai, kad knyga netrauktu. Nors neigiamu emociju joje buvo tikrai daug