Jaučiuos lyg demonas su kruvinais nagais,
Ką tik nekaltą kūdikį nužudęs,
Nes visą laiką tik žaidžiau Tavo jausmais,
O Tu dabar verki dėl to nuliūdęs.
Bedvasė menkysta po mano aksomine oda slepias -
Tuo pat metu meluodavau ir į akis žiūrėjau iš arti.
Bet Tu vistiek prie kojų man bejėgiškai suglebęs
Manęs, lyg angelo, pasigailėt ir pasilikt meldi.
Prisiglaudi ir vis tikies atrasti jausmą švelnų, tyrą.
Naktim manoje lovoje renki trupinius geidulio, aistros,
Vietoje meilės žodžių iš mano lūpų gauni nuodų eliksyrą
Ir tu vistiek kartoji, kad nė viena manęs Tau neatstos.