Albert Camus

Albert Camus (Alberas Kamiu, 1913 m. lapkričio 7 d. – 1960 m. sausio 4 d.) – prancūzų-alžyriečių kilmės filosofas ir rašytojas, egzistencializmo atstovas. Laikomas vienu žymiausių XX a. prancūzų rašytojų.

A. Kamiu savo kūryboje žmogaus gyvenimą traktuoja kaip absurdą, neturintį jokios aukštesnės prasmės. Žmogus svetimas ir priešiškas pasauliui, nes pasaulis savo ruožtu priešiškas, svetimas ir nepavaldus žmogui. Beviltiškumui ir absurdui galima priešintis tik maištaujant, protestuojant ir kuriant. Vienintelė pateisinama maišto forma – kūryba. Tik patyręs ir suvokęs absurdą žmogus gali patirti nors ir trumpą, tačiau prasmingą džiaugsmo akimirką.

A. Kamiu atkreipia dėmesį į visuomenės normų ir įstatymų primetimą žmogui, pabrėžia buvimą savimi, peikdamas „atrodymą“, taip pat parodo, kad žmogus yra atsakingas už savo poelgius, atsakingas sau. Vienintelė žmogaus priedermė – meilė – tai tuo pačiu ir vienintelė paguoda pasaulyje, neturinčiame jokios aukštesnės prasmės (t. y. amžinojo gyvenimo, ruošimosi amžinajam gyvenimui – vienintelis rojus ir kartu pragaras yra čia ir dabar), nei švelnus artimo (esančio šalia ir brangaus) žmogaus žvilgsnis, apkabinimas.

1957 m. už kūrybą gavo Nobelio premiją.

1960 m. sausio 4 d., būdamas 46-erių, žuvo autoavarijoje.

Lietuviškai išleisti kūriniai:

„Išvirkščioji ir geroji pusė“ (1939)
„Jungtuvės“ (1938)
„Sizifo mitas“ (1943)
„Maištaujantis Žmogus“ (1951)
„Kaligula“ (1944)
„Nesusipratimas“
„Apgulties padėtis“ (1948)
„Teisieji“
„Tremtis ir karalystė“ (1957)
„Laiminga mirtis“ (1938)
„Svetimas“ (1942)
„Maras“ (1947)
„Krytis“ (1956)