Gražina Karaliūnė ,,Emos sala''

Niekada nemačiusi savo tėvo ir palikta į Airiją išvykusios uždarbiauti motinos, Ema gyvena su skurdžiai besiverčiančia teta. Neišgalėjusi susimokėti už mokslus mergina buvo priversta mesti studijas ir susirasti darbą. Iškentusi pusmetį nesėkmingų paieškų, šimtus darbo pokalbių, neigiamų atsakymų, pažeminimų ir atvirų pasityčiojimų ji pagaliau randa išsvajotąjį darbą. Mergina tampa paslaptingo gražuolio Jorgio sūnaus aukle. Darbo vieta – didingas ežero pakrantėje stūksantis dvaras, gaubiamas ne tik nuolat tvyrančio magiškai tiršto rūko, bet ir tamsių paslapčių bei klampių intrigų, apversiančių Emos gyvenimą aukštyn kojomis...

Turiu nuomonę apie šią knygą, nors gal ir ne visai sąžiningai susidarytą...

Skaičiau pirmus tris skyrius (buvo internete, gal dar yra). Bent jau sprendžiant iš jų - tokia nesąmonė, ne tas žodis. :|O jau rašymo stilius... XD Jeigu man kas nors padovanotų, paskaityčiau, nes tikrai buvo juokinga. Graudu taipogi.

Paprasčiau išsireiškus - ne, ne ir dar kartą ne...

Bet jeigu kam patinka tikrai paprastas rašymo stilius ir pernelyg greitai besivystantys įvykiai, go for it. Gerbėjų ši knyga jau turi, ir daug...