Snaigė

Sveikos.
Šiaip, realybėj, mane vadina Simona. Po truputį bėgu link pusiaukelės keturioliktuose metuose.
Prisistatyti neskubėjau, nes, kaip dažnai būna, galvojau, kad šį forumą po kurio laiko "mesiu". Manau, jau pribrendo tas reikalas.
Draugų neturiu. Suprasti galit kaip norit, bet... Kartais galvoju, kad esu prasta draugė, tačiau ir tų "draugų" kartais nesuprantu. Vakar, su žmogum, kuris buvo panašus į draugą (nors mama ją vadina pažįstama, ji teisi), susipykom. Na, bet nėra to blogo, kuris į gerą neišeina, ar ne?
Knygas iš naujo atradau vasaros pradžioj ir toliau skaitau. Buvau porai metų apleidus skaitymą, kažkaip malonumo nebejusdavau, tikiuosi taip nenutiks, nes atradus jūsų forumą mano akiratis prasiplėtė, o norimų perskaityti knygų sąrašas jau gerokai pailgėjęs ( anksčiau tokio daikto neturėjau ).
Šiaip, turiu, manau, blogą savybę. Na, rodos, niekniekis, bet, manau, skiriuosi nuo jūsų. Čia forume skaitau, kad daugelis jūsų skaitydamos knygą vėliau galvojate apie jų personažus, įvykius, poelgius, savybes ir pan. O aš negalvoju.. Paskaičiau ir viskas, tokio, kaip galvojimo apie knygą nėra. nežinau, ar tai normalu? (Pakomentuokit, gal ką suprantat )
Dar daug ką galėčiau parašyti, bet pataupysiu jūsų laiką skaitant.

Jeigu kas domina - klauskit, mėgstu atsakinėt į klausimus .

Tikiuosi šilto bendravimo, akiračio plėtimo ir naujų žmonių pažinimo.

Sveika,
malonu susipažinti :)
Dėl galvojimo apie knygą, manau, kad tiesiog tu perskaitai ir nesigilini po to kas vyko. Nieko, manau, kad ateity skaitydama pradėsi gilintis į įvykius (nebūtinai visus), nes kitaip knyga gali likti nesuprasta arba išvis apie ją nesusidaryti jokios nuomonės. (Man tokios problemos tik su privalomomis knygomis.) O šiaip kas laisvalaikiui, skaitau savo malonumui. Man visada įdomu stebėti savo mintis perskaičius knygą. Dažniausiai tai būna asociacijos, su tuo kas vyksta aplinkui.

Laaaabas!
dėl draugų nėra ko liūdėti, nes šiaip ar taip, jų niekada nebūna daug. reikia džiaugtis, jei bent vieną ar kelis turi, o jei nėra dar to vieno ar kelių - kada nors atsiras. kai atsidursi reikiamoje, savoje vietoje, sutiksi reikiamus žmones.
aš šiaip irgi ne visada gilinuosi į kiekvieną smulkmeną knygoje, bet tarkim, jei jau noriu apie tai kalbėti ar aprašyti - tenka. galbūt ir tu šiame forume įprasi tai daryti :)

Sveikutė ;)
Aš anksčiau irgi negalvodavau apie knygas. Perskaitydavau ir viskas. Tačiau paskui pradėjau aprašinėt knygas bloguose, sukūrėm šį forumą.. Labai patobulėjo mano mintys nuo to laiko :) Dabar tiesiog negaliu kitaip, o skaitydama beveik visada galvoju apie charakterius, aplinkkybes ir t.t. Linkiu ir tau to išmokti, nes, manau, padeda vėliau (na, pavyzdžiui, mokykloje).

O ką mėgsti veikti laisvalaikiu? :)

Dėkui už tokį priėmimą
Manau, kad su laiku ateis tas mąstymas ar supratimas knygų. Reik palaukt.

Na, šiaip, pripažįstu, kad esu namisėda. Ne itin daug kur išeinu, bet namie randu veiklos.
Šiemet paskutinius metus eisiu į muzikos mokyklą, tikiuosi pabaigt, nes, po teisybei, man ten ne labai patinka.
Namie jau porą metų siuvinėju kryželiu, o tai irgi atima laiko.
Mėgstu kartkartėm pasisukiot virtuvėj - iškept kokį pyragą ar taip padėt.
Patinka gyvūnai, daugiausia švelniakailiai, nemėgstu visų tų roplių (gyvačių, krokodilų, varanų, driežų, skorpionų ir visų, kurie pavojingi). Nors turėjom dvi papūgėles, bet paukščiai irgi manęs netraukia.
Žiauriai myliu gerus filmus, kurių, deja, mūsų lietuviškoji televizija beveik nerodo...
Patinka bendraut su įdomiais žmonėmis, kad ir internetu, bet, vis bendravimas. O tokių man įdomių, o tuo labiau bendraamžių, rasti sunku, todėl dažniausiai susidraugauju su vyresniais, kas kartais iš tiesų yra nenormalu...

Kas liečia pomėgius, tai paskutiniu metu esu pamišus dėl batų... Nežinau, bet imčiau visus iš eilės, visų man reikia


Norėjau labai pasidžiaugt jūsų knygų aprašymų bloguose sugebėjimais, nes, kadangi, mokykloj turim užklasinį skaitymą ir reikia aprašinėti knygas, kartais parašyti trumpą turinį ( tokia skiltis, paminėt kas vyksta) yra be galo sunkus uždavinys ir be juodraščio galima net nepradėt. Todėl jūsų aprašinėjimo stilius man atrodo priimtinesnis.


Džiaugiuos, kad atradau šitą forumą, nes radau daug įdomių, ir galbūt norimų perskaityti knygų. Jau porą pasiėmiau vien iš susidomėjimo, ką radau čia. Manau, ilgainiui, tas sąrašas perskaitytų knygų sutaps su čia esančiomis, ir galėsim padiskutuot.

Kadangi mėgsti žiūrėti gerus filmus, tai gal kokių parekomenduotum? ;D

Dėl draugų mano situacija panaši. Kieme visi "kieti stumti" ant draugų, bet vis tiek einu, nes namie nepasėdžiu. ;D Mano geriausiai draugei vien 17 metų. Bet koks skirtumas koks amžius, jis tik skaičius : )
Manau, kad šiame forume draugų ratas prasiplės (jei jau neprasiplėtė)

Man patiko tokie filmai kaip "Geri metai", "Žinutė butelyje", "Prieskonių princesė", "Ir velnias dėvi Pradą" ir t.t.

Aš kažkaip nejaučiu tokio potraukio trankytis laukais ar stumti vieniems ant kitų. Tuo labiau, kad esu tai labai skaudžiai patyrus, tai ir neprasidedu. Toji pažįstama, su kuria susipykom, pirmadienį turi švęst pilnametystės gimtadienį, na, bet bendrą kalbą radom. Šiaip buvom kažkiek panašios, bet, matyt, neduota buvo vienai kitos suprast ir išsivaikščiojom.

kadangi pati dabar sėdžiu tokioj dilemoj (t.y. kitas joje sėdi, nes man tai amžius didelės reikšmės neteikia), kaip manai, kada jau būna tas "nenormalus" metų skirtumas?

Iš tiesų ne tą turėjau omeny.
Kadangi ta mano buvusi "draugė" iš mano kiemo, o mes į jį persikraustėm prieš porą metų, tai buvom grupelė mergaičių. Paskui mes dvi nuo jų atsiskyrėm daugmaž. Šiaip ji domėjosi panašiais dalykais kaip aš, be to buvo ne itin gerą imunitetą turintis žmogus, tai mokėsi namie (praeitais metais pradėjo eit į mokyklą). Kažkaip susibendravom. Tai vat tas ir išėjo, kad ji liko tokia be draugų, nes beveik su niekuo nebendravo, kadangi dažnai sirgdavo, ir, gana ilgai, tai aš ir likau.
Prieš porą metų irgi turėjau tokią a la draugę, kuri buvo dešimtoj klasėj, kai tuo tarpu aš pradėjau penktą. Esmė tame, kad ji man nuolat pasakodavo apie savo vaikiną ( pastoviai, vėliau, kiek teko girdėt, išsivaikščiojo), tai turbūt su niekuo daugiau ir nebendravo, kadangi užknisdavo savo tom kalbom.

Ta prasme turėjau omeny nenormalu, kai tarp žmonių yra šiek tiek amžiaus skirtumas, ir jie neturi bendraamžių draugų, pažįstamų, o tik su tuo jaunesniu/vyresniu ir tebendrauja, jeigu supratai ką turiu galvoj.

Specialiai pateikiau du pavyzdžius iš asmeninio gyvenimo, ir tikiuosi, kad pavyko perteikt mintį.

supratau, nors šitame visai nieko keisto nėra ir vis tiek būtų visai įdomu išgirsti atsakymą į mano klausimą

Supratau, nes juk pagrindinis "magnetas", kuris ir laiko visas kartu yra skaitymas

Na, tas "nenormalus" skirtumas, manau, būtų kokie 8 - 10 m. (maždaug). Nes, vistiek, jau amžius skirtųsi gerokai, ir prioritetai būtų kitokie, ir pomėgiai, tai, manau, ne itin būtų įdomu bendraut su visai skirtingu žmogum