Hilke Rosenboom "Klajojanti jūros širdis"

1854 metai. Levkė Magnusen, keturiolikos metų našlaitė, Vangerogės salos gyventoja, kapitono duktė, negali patikėti, kad buvo pagrobta. 1855-ųjų gegužę ji atsiduria vienuose Maroko rūmuose. Visa jos viltis – turtingas pirklio sūnus Hanribas el Aniilas, kuris pažada padėti mergaitei sugrįžti į tėvynę. Tai vienintelė jos svajonė, nors rūmuose ji apsupta neapsakomos prabangos, gyvena tarsi auksiniame narvelyje. Ji netiki gandais, esą jos gimtąją salą palaidojo potvynis. Kai Hanribas nuo Levkės nusigręžia, jai galvoje sukasi vienintelė mintis: reikia bėgti...

Hilke Rosenboom vaizduoja jūros žavesį, užburiantį Rytų grožį, didžiulę Levkės ir Hanribo meilę, nugalinčią kultūrų skirtumus ir kylančius nesusipratimus. Rašytojos sakiniai persunkti jūros oro. Nieko stebėtino, nes ji – fryzų jūreivio anūkė, vaikystę praleidusi salose, – gerai žino, apie ką pasakoja.

Man ši knyga labai patiko. ir rašytojos rašymo stilius ir siužetas. rekomenduoju perskaityti ir kitiems. manau patiks

Man taipogi knyga labai patiko. Patiko ta "jūros" tema, veikėjų likimai, netikėta pabaiga. :]

Labai norėčiau perskaityti

Nusipirkau knygų mugėje, bet niekaip neprisiruošiu jos paimti į rankas ir perskaityt. Nežinau galbūt knygos storis mane gasdina (nors esu ir storesnių skaičius), bet kažkaip netraukia ir kai pirkau gan ilgai galvojau ar verta, bet kai turėsiu daugiau laiko susiimsiu ir bandysiu skaityt :)

Esu skaičiusi ir ši knyga tikrai viena iš mylimiausių knygų ;)

O man ji kažkaip visai nesiskaitė.