Bendrasis skaitymas Nr. 6 (Donna Woolfolk Cross „Popiežė Joana“ )

Galbūt jau yra perkaičiusių kokie įspūdžiai?

Mėginsiu išlikti šalta. Bet gali nepavykti...

Neturiu žodžių... erm... Beprotiškai patiko. Kai turi įtempti valią, kad nepasižiūrėtum, kas bus toliau... Manau, tai nemažai pasako

Ko gero, geriausia mano kada nors skaityta knuga. Kad ir kaip drastiškai tai skambėtų. O pabaigoje, kai autorė nagrinėjo galimybes, ar tokia popiežė Joana iš tiesų egzistavo, nebesuvaldžiau ašarų (gėda pelėda ).

Žinojau, kaip ši istorija turi baigtis, ir su baime to laukiau, bet likau labai patenkinta tuo, kaip tai buvo aprašyta...

Be galo jaudinanti istorija (kokia meilė, ak... kokia kova prieš visą pasaulį...)

Pakalbėjau kaip kokia fanatikė, atleiskit. xD Ir sugebėjau nieko konkretaus nepasakyti. Galbūt dar per mažai laiko (dvi dienos) praėjo nuo perskaitymo

Šią knygą skaičiau pavasarį ar kada tai....Mama su tėčiu pasiūlė (mat jie nusipirko)
Atrodė kad tokio tipo knygos nepatiks..Maniau kad tai kažkokia istorinė knyga su voskiauiais nuokrypiais istoriniaias terminais ir bala žino kuo.
Bet aš suklydau. Tokia meilės istorija,ir faktas kad galėjo būti popieže moteris tai viską keičia...
Autorės samprotavimas pabaigoje suintrigavo,privertė susimastyti..
O dar tos lotynų kalbos nemažai taip patiko, o dar kai ją šiek tiek mokaiusis tai buvo labai miela paskaitynėti...
Nors jau praėjo nemažai laiko po to kai ją skaičiau bet ji įstrigo... Norėtūs vėl ją pasiimti ir perskaityti...Ta meilės istorija, tokia graži
Tikrai verta dėmesio knyga

Vakar naktį pabaigiau. Jau taip vėlu buvo, anksti keltis reikėjo ryte, bet labai įdomi pabaiga buvo, norėjau užbaigti. Hm, taigi. Istorija ganėtinai originali ir pavyzdžiui man tikėtina. Tikiu, kad senovėj galėjo būti moteris popiežė, ypač po to autorės paaiškinimo gale. Kitaip kodėl gi atsirado tie ''patikros krėslai''. O tuo metu kunigai buvo ganėtinai sukti ir jiems niekas nekliudė pašalinti ''gėdingos'' informacijos. Žaviuosi Joanos personažu. Beveik visą savo gyvenimą paaukoti savo moteriškumą, meilę vyrui vardan žmonių gerovės, savo įsitikinimų. Retas taip gali. Be to, apsimesti vyru. Ji man kaip ir savotiška didvyrė. Vietomis ėmė nervas mane, kai tie ''tobulieji'' kunigai sakydavo, kad moteris negali būti protinga, mokėti skaityti. Žiaurūs laikai. Pagrindinių veikėjų meilės vaizdavimas patiko, bet šiek tiek skaudino.

Spoiler:

Ypatingai patiko pačioje pabaigoje Arnaldos poelgis. Iškart atpažinau, kad tas ''kunigas'' bus ta mergytė. Šaunuolė, bent ji nepamiršo Joanos.
Išvada: knyga labai patiko, vertinčiau 9+ iš 10 . Vien dėlto, jog teko skaityti geresnių.

P.S. Ar bus dar skaitančių šią knygą? Nes jeigu ne, tai galim kitą daryti bendrą skaitymą ;]

Gerai kad priminei tuos patiros klėslus man teko skaityti apie juos ir ne tik,turiu knygą Didžuaysios pasaulio paslapys(liktais taip vadinasi) tai ten taip pat buvo aprašoma apie tokius dalykėlius.Po Popiežės Joanos knygos susiradau vėl tą knygą ir perskaičiau tuos faktus...Reiktų vėl perskaityt nes kia kas jau užsimiršo...Po tokių knygų(ar mistiškesnių filmų paremtų tikrais faktasi) sukelia daug klausymų

Tai va, man ir čia įdomu. Juk kam gi kitam tie krėslai buvo skirti?