Audio knygos

Audio (įgarsintos) knygos - naujųjų laikų išradimas. Tiesa, buvo sukurtos akliesiems, negalintiems skaityti įprastų knygų, bet jomis su džiaugsmu naudojasi ir regintieji. Įgarsintų knygų gerbėjų pasaulyje nepalyginamai mažiau nei įprastinių, ko gero, netgi ir elektroninių, tačiau kai kurie skubantys žmonės, atradę šitokį patogumą, nebegali atsiplėšti. Spėkit, kam šitaip irgi atsitiko? ;D

Įsijaučiau. Ir nė kiek neliūdžiu, kad daugelis atsisako jų. Svarbu, kad aš radau tai, ko man šiuo metu reikėjo. : ) Nesitikiu, kad atsiras apsčiai klausytojų tarp šio forumo narių, bet būtų įdomu, jei kas yra girdėjęs kokį puslapį, iš kurio galima parsisiųsti audio knygų. Su mano mėgstamiausiomis anglų kalba įgarsintomis knygomis problemų nekyla, tačiau prireikus lietuviškų nebeatrodo taip paprasta jas rasti. Neseniai parsisiunčiau A. Škėmos "Baltą drobulę", dar internete buvau atradusi J. Savickio apsakymą (tik vieną?? - "Vagis") ir Šatrijos Raganos "Sename dvare" ištrauką. Akys yra užkliuvusios už keletoje vietų paminėto fakto, jog yra įgarsinta ir V. Mykolaičio-Putino knyga "Altorių šešėly", bet dar neatkasiau, iš kur ją gauti. Gal netyčia pas ką nors kompiuteryje guli šis bei tas? Būtų smagu rasti Albert Camus kūrinių. Kad ir neklausot, būčiau labai dėkinga už informaciją, iš kur siųstis. ;?

Jeigu knygos nerandu bibliotekoje, klausausi audio varianto (dažniausiai anglų kalba), problemų man tai nesukelia. Dėl audio knygų lietuvių kalba nelabai ką galiu patarti, nes man asmeniškai to nereikėjo... Tiesa, esu atsisiuntusi ir klausiusi keletą Astrid Lindgren knygų lietuviškai. Bet kalbant apie rimtas, "suaugėliškas" knygas...

O aš negalėčiau, man muzika ir įvairūs garsai dažnai būna tik fonas, taigi negalėčiau įsigilinti į knygą. Be to, mėgstu pati perskaityti kūrinį.

Šiaip knygas skaitau,klausausi audio tik angliškų knygų,kur nors važiuodama... (ir tai dažniausiai-Anthony Robbins... )

ooo taip, pirmą kartą bandžiau audio knygą, t.y. klasiokas pasidalino "altorių šešėly". žinot, kuo baigėsi? užmigau po pirmų penkių minučių man rodos, tokiam dalykui reikia turėti ypatingą balsą, kad nemigdytų ir sudomintų, išlaikytų dėmesį. to vyro, kurio teko klausyti, balsas buvo tikrai ne toks, arba čia man tiesiog toks dalykas nepriimtinas.

Esu tik tris audio knygas klausiusi. Ivanauskaitės ,,Švelnūs tardymai"- knyga, sudėta iš interviu, tai užkliuvo įgarsintoja- jau taip greitai ji malė, tai iš pradžių sulėtinusi klausiau, bet po kiek laiko ir jos tempas ėmė tikti.
Na, ir dar Vytauto V. Landsbergio porą knygučių vaikams klausiau. Va ten tai vertėjas puikus- Aidas Giniotis. Labai smagiai įgarsintos, su atitinkamomis intonacijomis, dainelių intarpais.
Nors visgi negalėčiau klausytis kažkokios itin rimtos knygos ar tuo metu, kai užsiimčiau kuo nors, kam reikia šiek tiek pagalvoti (na, kad ir internete naršant- ekrane skaitai vieną, audio knyga kalba apie kitą- kažkas tikrai nukentės iš dviejų )
Pritariu, kad daug kas priklauso ir nuo įgarsintojo.