Johanas Volfgangas fon Gėtė "Faustas"

Johanas Volfgangas fon Gėtė "Faustas"




I dalis:
„Fausto“ veiksmą Gėtė pradeda prologu danguje: čia šėtonas
Mefistofelis susilažina su Dievu, kad jam pavyks atitraukti Fausto sielą nuo
aukštų siekių ir priversti tenkintis žemiškais dalykais. Šiam reikalui Dievas
palieka velniui laisvas rankas, kaip ir Jobo atveju. Patsai Faustas
pirmąsyk pasirodo scenoje kaip mokslininkas
savo naktiniame kabinėte. Paskui jis Velykų
dieną vaikštinėja su padėjėju Vagneriu ir jam pasakoja, kaip esąs
nepatenkintas tradiciniu mokslu ir apskritai biurgeriško gyvenimo
ribotumu. Tokios nuotaikos – tai ženklas Mefistofeliui, kad jau metas.
Jis apsimetęs pudeliu įsliūkina ir įkalba
Faustą sudaryti sutartį – už tai padėsiąs jam perprasti visatos esmę.
Atsidėkodamas Faustas užrašo jam sielą, bet
priduria išlygą: „Jeigu tu išgirsi iš manęs: / „O,stabtelėk, akimirksni
žavingas,“ - / Tai kuo greičiau užnerk man grandines“. Po satyrinių
ekskursų į universiteto miestelį parodant tenykščius papročius Faustas paverčiamas jaunu dabita. Nuo to
prasideda Gretchen (Margaritos) istorija, sudaranti pirmąją „Fausto“
dalį.

II dalis:
Su veržliu tragedijos veiksmu kontrastuoja antroji dalis – čia
panoraminiu stiliumi vaizduojamas simbolinis pasaulio teatras.
Jos prologe Faustas pabunda iš gydomojo miego, tarsi po dvasinio
sukrėtimo, o pirmajame veiksme Mefistofelio lydimas atsiduria
imperatoriaus rūmuose. Ten jis rodo burtininko sugebėjimus – gelbsti
pašlijusius valstybės finansus. O Mefistofelis,
kaip tikras Keinso (Keynes) šalininkas,
spausdina banknotus, kad augtų infliacija.
Faustas nepalieka nuošaly ir kultūros politikos: jis magiškai atgaivina Eleną ir Parį, kaip
klasikinio grožio įsikūnijimą, bet galiausiai jį ištinka nesėkmė.

jau taip man nepatiko.. net pirmą dalį ne visą perskaičiau.
per daug man čia tų svaigimų ir netikrumo.

Man iš dalies patiko. Toli gražu nuo mylimiausios knygos, tačiau džiaugiausi, kad supratau, apie ką kalbama dramoje (įprastai man tai - iššūkis ;)). Plius, sugebėjau išsirinkti (tiek tų pasirinkimų, aišku) mėgstamiausią herojų. Mefistofelis taip meistriškai, bet tuo pat ir lyg tarp kitko apnuogina teisybę, kad, regis, net nenorom reikia sutikti su kiekvienu jo žodžiu.
Mano galutinis verdiktas - verta skaityti. ;D

O tai tavo mėgstamiausias herojus ir buvo Mefistofelis? ;]

Taip, be abejo. Pagrindinių herojų vienetai, o pats Faustas bent man skaitant niekuo nepasižymėjo. Kartais susitapatindavo su skaitytoju (būtent taip man ir pasirodė: ne skaitytojas - su Faustu, o Faustas - su skaitytoju), tad tapdavo beveik išvis nepastebimu, o kartais atsiskleisdavo kaip kažkoks plevėsa, už ką jį rašyti į mėgstamiausius irgi nėra priežasties.
Kas kita, žinoma - Mefistofelis. Jis tikrai stipriai gynė savo kaip šėtono poziciją. Paliko įspūdį, nors ir nesu linkusi susižavėti neigiamais veikėjais.

skaičiau šį kūrinį sutrumpintą ir dėl to man šiek tiek gaila. paprastai aš neskaitau draminių kūrinių, tačiau šį pasiėmiau iš bibliotekos, nes labai norėjau susipažinti su j. v. gėtės kūryba ir tikrai nenusivyliau. buvau nustebusi tokio rimavimo, prisirašiau daug sentencijų. pritariu išsakytai nuomonei apie mefistofelį - jis stipriai gynė savo šėtonišką poziciją, o faustas buvo gana lengvai jo gainiojamas ir labai netvirtas. galbūt jo aslankumas man ir neptiko, o štai mefistofelis buvo tvirtas, iškalbingas ir tikrai žavintis net būdamas neigiamu herojumi.

Na va, perskaičiau abi dalis. Pirma dar visai nieko buvo, bet jau antrą dalį vos perskaičiau, per daug man ten tos mitologijos ir biblijos ištraukų.... Ir šeip, jeigu nebūčiau skaičius paaiškinimų, tai nebūčiau supratus antroj daly daug ko. Aš, deja, nesuradau mėgstamiausio veikėjo. Faustas nesužavėjo, na o Mefistofelis galbūt tik šiek tiek...

Skaičiau pirmąją dalį. Ilgiau paskaičius tokį kūrinį, mintys pradeda rimuotis. Išties, tai pats kūrinys nėra toks, kurį priskirčiau prie mylimiausių, tačiau manau, jog skaitysiu ir antrąją dalį. Negalėčiau dabar pasakyt ar patiko man, ar ne..

Žinok, nerekomenduoju imt antrą dalį, tikrai sunkiai skaitosi, labai daug visko, galima greit pasimest (kas man ir buvo). Na, nebent labai nori ;]

Aš irgi antros nerekomenduoju. Per daug paini.. Taip ir likau nieko nesupratusi.
O pirma dalis užkabino. visai įdomi.