geltonsnapės

nuo 2010.

1. J. Gaarder "Sofijos pasaulis"
2. S. Townsend "Karalienė ir aš"
3. H. Murakami "Norvegų giria"
4. J. V. Gėtė "Faustas"
5. J. D. Salinger "Devyni apsakymai"
6. J. Ivanauskaitė "Miegančių drugelių tvirtovė"
7. N. Roberts "Šiaurės pašvaistė"
8. J. Irving "Sidro namų taisyklės"
9. D. Dean "Leningrado Madonos"

Kaip tau "Sidro namų taisyklės"? Man tai J. Irvingo stilius grynas, kai perskaičiau tai atrodė, kad nepatinka, bet dabar vėl išdrįsčiau jo knygą paimt į rankas. Po kažkiek laiko atėjo teigiamos emocijos.

P.S. Gražus avataras.

Tai mano pirma J. Irvingo knyga tai dėl stiliaus diskutuoti negaliu. Apie pačią knygą sakyčiau, kad buvau tikrai nustebinta jau vien dėl jos ilgio. Dar nedaug tokio ilgio knygų buvo patekę į mano rankas, tačiau tai tik dar labiau paskatino skaityti intensyviau, įsiterpiant į mosklus. Man labai patiko autoriaus sukauptos žinios, žinojimas, apie ką rašoma. Galbūt jaučiau priešiškumą tokioms gausioms meilėms "intrigoms", bet man labai patiko vystomos temos, piešiamas našlaičių, "susitepusių" daktarų gyvenimas, jausmai, siužetinės linijos (už tai gal daugiausiai reiktų dėkoti Melonijos personažui).
Gal esi mačiusi ir filmą? Jei ne, tai labai dėl to džiaugiuosi. Norėčiau būti jo nežiūrėjus, nes pirmas jausmas, kuris užplūdo jį pažiūrėjus - pyktis, jog viskas taip kitaip.
P. S. O, dėkui. Tavo taip pat.

Nežiūrėjau, neturiu noro žiūrėti, bijau, kad bus per daug sukrečiantis ir apsižliumbsiu pamačius kokią scenelę :>

Aš buvau supykdyta nemenkų, mano nuomone, pakeitimų. Tai nėra naujiena, nes viskas, kas būna knygose, filme, spektaklyje ar kur kitur, vis tiek praranda žavesį dažniausiai, bet, matyt, prie to priprasti man ne laikas.
10. S. Meyer "Užtėmimas"

11. S. Meyer "Brėkštanti aušra"
Pagaliau įveikiau visą šią sagą.

ir kaip vertini? Kuri knyga geriausia?

Vargino mane ši saga. Aš įsivaizduoju joje tam tikras potekstes, kurias vertinu, tačiau vis tiek jaučiu nepaaiškinamą antipatiją. Nežinau, kurią iš visų pavadinti geriausia. Greičiausiai tai būtų pirma, nes joje mažiausia Džeikobo (dar viena keista antipatija).

12. R. Giovagnoli "Spartakas"
13. N. Roberts "Užsispyrėlė Katerina"

14. N. Roberts "Gražioji arklininkė"
15. N. Roberts "Viešos paslaptys"

16. E. M. Remarque "Mylėk savo artimą".

17. E. M. Remarque "Trys draugai".

18. N. Roberts "Vidurdienis"

19. Danny Wallace "Jis sako taip".

20. R. Granauskas "Rūkas virš slėnių".

21. E. Černiauskaitė "Visos Italijos dulkės"

22. R. Granauskas "Raudoni miškai"

23. R. Granauskas "Gyvenimas po klevu"
24. R. Granauskas "Raudonas ant balto"

25. R. Granauskas "Jaučio medžioklė"
26. R. Granauskas "Kenotafas"

Blem, dabar matau, ką reiškia tas "pamėgau R. Granauską"

iš tikrųjų, man pačiai keista, kad šitaip. tiesog jo dėka aš ėmiau mąstyti apie tą, kas manęs ankščiau nejaudino, nors tai aktulios temos. be to, šio rašytojo dėka aš panorau labiau pasidomėti lietuvių rašytojų darbais.
beje, iš to suprantu, kad gavai laišką ir mama jo nenuganė, man būnant stovykloje. : )

27. S. Parulskis "Sraigė su beisbolo lazda"

Aš tai dabar jau pradedu kovoti su privalomąją literatūra. Lietuviška, patinka man V. Mykolaitis - Putinas..

sandra, gal tu galėtum man parodyt savo sąrašą "priverstinės" literatūros?
pentagrama, norvegų giria man patiko. šiaip gana keista dėl to, kad regis nebuvo ten kažko ryškaus ir didelio, bet perskaičius knygą iškart pagalvojau, kad ten vyravo tamsa ir didžiausi nuotykiai bei pavojai buvo pagrindinio veikėjo - toru vatanabės - išgyvenimai persmelkti kitų žmonių šešėliais. įspūdį paliko tikrai neišdildoma, nors dar gerai nesuprantu kodėl. o tu skaitei? kaip pačiai?
28. R. Šerelytė "Balzamuotojas"
29. J. Picoult "Dešimtasis ratas"

30. R. Šerelytė "Vardas tamsoje"