Vėlynės nebaigtas ir fragmentiškas kūrinys. Čia randame lietuvių ir
baltarusų papročių, parodoma kaip pagerbiami mirusieji, yra pasakojimų
apie vaiduoklius ir apibendrintų vaizdų smerkenčių baudžiavą. Poetas
norėjo aprėbti visą savo tėvynės kančios istoriją, tačiau kūrinio
nebaigė. III Vėlinių dalį poetas sukūrė per 3 savaites Drezdene
(Vokietijoje). Šioje dalyje A. Mickevičius grįžta prie savo jaunystės
ir atskleidžia savo dvasios istoriją, apmąsto savo tautos likimą. III
dalyje vaizduojami 1823 m. įvykiai, valdžios susidorojimas su
filaretais, Vilniaus jaunimo persekiojimas. Į Vilniaus universiteto
filaretus A. Mickevičius žvelgė kaip į nacionalinius didvyrius, kaip į
tautos kankinius.
man šis kūrinukas labai patiko
o ką manote jūs?