Victor Hugo

V. Hugo gimė 1802 m. Bezansono mieste (Franš Kontė provincijoje). Tai trečiasis ir paskutinis Napoleono kariuomenės kapitono L.S. Hugo (1773-1828) ir Sophie Trébuchet (1772-1821) šeimos vaikas. Jaunystėje jis buvo rojalistas ir klasicistas, vėliau – liberalas ir romantikas. Po 1848 m. revoliucijos pasisakė esąs respublikonas, išrenkamas Steigiamojo susirinkimo deputatu. Vėliau išvyko iš Prancūzijos ir 18 m. praleido emigracijoje. Šį laikotarpį poetas vadina „savanoriška tremtimi”. Tėvynėn grįžo Prancūzijos – Prūsijos karo metu.
V. Hugo taipogi buvo tapytojas ir dizaineris, jis savo namuose sukūrė išradingą dekorą. Manoma, kad jo tapybos kūriniai ilgą laiką turėjo įtakos impresionizmui ir siurrealizmui.
Iki gilios senatvės V. Hugo aktyviai dalyvavo visuomenės gyvenime, daug rašė. Jam mirus Prancūzijoje paskelbtas nacionalinis gedulas, laidotuvių procesijoje dalyvavo apie milijoną žmonių.
V. Hugo tapo vienu iš trijų pagrindinių šventųjų garbinamų Vietnamo religijoje Cao Dai.
Kūriniai
(nepilnas sąrašas)

• (1822) Odės ir kiti eilėraščiai (Odes et Poésies diverses)
  
• (1823) Odės (Odes)
  
• (1824) Naujosios odės (Nouvelles Odes)
  
• (1826) Odės ir baladės (Odes et ballades)
  
• (1826) Biug Žargalis (Bug-Jargal)
  
• (1827) Kromvelis (Cromvell)
  
• (1829) Orientalės (Les Orientalles)
  
• (1830) Ernani (Hernani)
  
• (1831) Paryžiaus katedra (Notre-Dame de Paris)
  
• (1831) Rudens lapai (Les Fueilles d’automne)
  
• (1832) Karalius linksminasi (Le Roi s’amuse)
  
• (1833) Marija Tiudor (Marie Tudor)
  
• (1835) Sutemų giesmės (Les Chants du crepuscule)
  
• (1837) Vidiniai balsai (Les Voix intérieures)
  
• (1838) Ruy Blasas (Ruy Blas)
  
• (1840) Spinduliai ir šešėliai (Les Rayons et les ombres)
  
• (1862) Vargdieniai (Les Misérables)
  
• (1869) Žmogus, kuris juokiasi (L'Homme qui rit)
  
• (1873) Devyniasdešimt tretieji metai (Quatrevingt-treize)
  
• (1874) Mano sūnūs (Mes Fils)
  

Paryžiaus katedra man irgi patiko, nors nesu tikra, kad norėčiau perskaityti kitas Hugo knygas.

Vienas mano mylimiausių autorių. Jo knygos man - kažkas stebuklingo xD Tik va, į jas nemoku neįsijausti... ir visos veikėjų kančios mane labai paveikia:/ lygiai kaip ir laimingi epizodai:)

Tiesos melagė rašo:

Esi skaičius Vargdienius?

esu:)

neskaičiau nė vienos jo knygos, netgi Katedros.


(p.s. jeigu dedi info, tai galėtum ir kažkiek ją sutvarkyti. >.>)

Įsikniaubiau į Paryžiaus Katedrą. Ką gi, autorius nuostabiai rašo, tačiau susikaupti knygai reikia. Visgi, knyga gera.

Skaičiau "Paryžiaus katedrą" tikriausiai kaip ir kita dauguma, bet turbūt kitų knygų neskaityčiau. Jeigu kitas knygas rašė panašiu stiliumi, kaip ir "Paryžiaus katedrą", tada tikrai neskaityčiau.

Aš asmeniškai "Paryžiaus katedrą" įveikiau sunkiai. Nebuvo ji man įdomi, nors tu ką. Apie vieną sieną penki lapai prirašyti. :/ Gėda prisipažinti, bet taip, praleidau tam tikrą kiekį puslapių. Daugumą nuo pradžios. Pradėjau skaityti nuo ten, kur prasidėjo įvykiai ir visa ta meilės istorija.