Jean-Claude Mourlevat "Upė, tekanti atgal"

“Upė, tekanti atgal” – tai ir pasaka, ir meilės istorija, ir neįtikėtinų nuotykių romanas, kurį praryji vienu prisėdimu. Šis kūrinys pelnęs net 13 įvairiausių apdovanojimų.
Ši istorija nutiko seniai, kai dar nebuvo nei televizorių, nei automobilių su oro pagalvėmis. Bet ir tada jau buvo meilės kančios, nuo kurių nėra veiksmingų vaistų, kaip ir nuo šienligės.
Vieną dieną į Tomeko krautuvėlę užėjo mergaitė. Ji norėjo nusipirkti tik miežinį čiulpinuką, bet domėjosi ir daugybe stalčiukų, kuriuose buvo neįtikėtinų dalykų...
“– Vadinasi, savo parduotuvėje turite visko? Tikrai visko? – paklausė mergaitė, pakėlusi į jį akis. Tomekas mažumėlę sutriko.
– Na taip...Visko, ko reikia... – atsakė jis, per daug nesikuklindamas.
– Tada, – paklausė ji laibu, neryžtingu, bet, kaip Tomekui pasirodė, beprotiškos vilties kupinu balseliu, – tada gal turite...Kžaro upės vandens?
Tomekas nežinojo, kas tai per vanduo. Neįsivaizdavo net, kur ta Kžaro upė galėtų būti. Mergaitė šitai pamatė, jos akyse šmėstelėjo šešėlis, ir net nepaklausta ji atsakė:
– Tai vanduo, kuris neleidžia numirti, argi nežinojote?”
Ir vieną dieną Tomekas iškeliavo ieškoti Kžaro upės...

Kelios klasiokės per lietuvių kalbą pristatinėjo, bet manęs taip ir nesužavėjo.

Aš skaičiau, ir tiesą sakant visai ptiko (: Tokia kaip ir pasaka, tačiau graži.

Gal ir įdomi

Man labai patiko. Optimistiškumo ir noro veikti įkvėpianti knyga.

Nors skaičiau senokai, bet įsiminė. Tikrai tokia įdomi ir labai savotiška ;]

Man ji pasirode neidomi, bet mama kazkada skaite, tai sake idomi, tad nutariau ir as perskaityti ir... patiko.

tiesą sakant, nesigilinau į aprašymą, bet labai gražus pavadinimas : )