Tim Guenard „Stipriau už neapykantą“

Visa knyga – Timo gyvenimo bėgiai. Nuotrupomis išmėtyti atsiminimai ir karčios jų pasekmės.

Timą vaikystėje paliko mama. Tėvas susirado naują žmoną, kuri jo nemėgo. Dažnai berniukas gaudavo mušti. Viskas pasikeitė, kai, po vienos iš kasdienių grumtynių su tėvu, Timas atsirado rūsy su sutraiškytomis kojomis.

Tada prasidėjo berniuko kelionė per socialines darbuotojas ir naujas šeimas. Šiame savo gyvenimo etape Timas sutiko vos keletą nuoširdžių žmonių, kuriems jis iš tiesų rūpėjo: Geroji socialinė darbuotoja, bei jo kitas „tėtis“, vadinęs jį „Pio“, moteris pirmojoje kolonijoje, davusi jam saldumynų.

Timas tampa „kitų džiaugsmo vampyras“. Pasimėgaudamas stebi kitų laimę ir jų vietoje įsivaizduoja save. Kartą, iš palatos draugo nukniaukė dovanų popierių ir užsidaręs tualete, ilgai svajojo gauti dovanų. Niekas niekada jam nieko nėra padovanojęs. Gal dėl to jis ir bijo Kalėdų?
Po keletos nelaimingų atsitikimų šeimose, Timas priskiriamas „sunkių“ vaikų kategorijai ir išsiunčiamas į koloniją. Ten jis pamato likimo brolius. Atkentėjęs mušimą ir pažeminimą, jis po truputį įsitvirtina tarp kolonijų pramuštgalvių ir tampa gerbiamas.

Nors tarp draugų – „kietas“, tačiau naktimis jį persekioja tėvas. Neatlaikęs pasąmonės siunčiamų sapnų, jis bando nusižudyti (per visą knygą jis tai bando padaryti 4 kartus).

Pabėgęs iš kolonijos (antrą kartą. Po pirmojo buvo grąžintas atgal), paauglys Timas susideda su prostitučių reketininkais ir tampa vieno jų „broliuku“. Jo gyvenime atsiranda dar vienas labai svarbus faktorius – pinigai. Jaunėlis jų turi apsčiai. Tačiau ši turtinga idilė baigiasi ir Timas vėl lieka vienas. Vėl nakvoja dviračių saugyklose ir trankosi Paryžiaus gatvėmis. Čia gauna pirmąsias pamokas. Jo mokytoju tampa išsilavinęs valkata.

Po daugybės klaidžiojimų, jis atranda boksą. Tai būdas išlieti visą įniršį Tėvui. Vaikinas svajoja vieną dieną jį užmušti. Kartu su boksu, atsiranda šutvė tokių pat nenaudėlių, kurių vadu be vargo tampa mūsų herojus.
Tačiau Timas greit meta šutvę, boksą ir visą tą jo nemylintį gyvenimą. Jis pasineria darbą neįgaliųjų prieglaudoje ir susipažįsta su nauju gyvenimu. Jis atranda dvasinį Tėvą, susipažįsta su Motina Terese, nuvyksta į Tezę(liet. būtų Taizė). Ten susipažįsta su tikrąja savo meile ir knygos gale su ja sukuria nuostabią šeimą.

Paskutinis Timo gyvenimo etapas knygoje – jo darbas neįgaliesiems. Kad ir koks vaikinas geras prie savo naujųjų draugų, tačiau neįmanoma neatkreipti dėmesio, kad jo emocinis pasaulis lieka nestabilus. Ir kai kartą neišpildomas jo noras visam laikui įsidarbinti vadovu tų namų, kur jis dirbo savo draugams, jis nusisuka nuo Dievo. Ir pažada niekada nebegrįžti į tikėjimą. Šis trumpas įniršis trunka neilgai. Timas išties sutinka tikrų Dievo pasiuntinių, jo gyvenimas įgauna prasmę, tačiau stebuklas neįvyksta.

(www.rasyk.lt)

Atrodo labai įdomi knyga, reiks paskaityt.
Kadangi autoriaus ir veikėjo vardai sutampa, kyla klausimas - ar tai autobiografija?

Taip, tai autobiografija, dėl to ta knyga dar baisesnė..

Turinys papasakotas - tad ir skaityti neverta... Galbūt kada nors... Nors mane tokios niūrios knygos l. skausmingai veikia, o ir filmą panašų mačiau...

Šiaip aš tai tikrai bent jau pradžioj susitraumavau.. ;>

Bent jau aprašymas pribloškė.

Tikriausiai čia mano mylimiausia knyga.
Jinai tokia žiauri, kai skaičiau, tai visą laiką praverkiau.
Knyga verta dėmesio, unikali istorija.

baisiausia yra tai, kad knyga autobiografinė. taip nublanksta manęs nesužavėjęs stilius. labiausiai patiko, tai kad istorija įrodo, kad negalima nurašyti vaikų, kurie vaikystėje buvo mušami, vėliau ir patys smurtavo. tereikia jiems parodyti truputį švelnumo, ištarti bent vieną gražų žodį, kaip knygoje rašoma "geri dalykai nepasimiršta" (maždaug taip) ir tai jiems bent kiek prašviesina gyvenimą

sukrecianti. ziauri, bet gera. jei tai butu ne autobiografija, ji nesujaudintu taip. o kai pagalvoji, kad viskas taip kazkam buvo...

kai buvau daug mažesnė,mano teta klausydavosi per marijos radiją,kai skaitydavo šią knygą,ir man labai patiko,aš vos neverkdavau...tai dabar nusipirkau knygą,skaitysiu

Pirmoji pusė patiko. Žiauru, kad galima taip elgtis Bet kita pusė, kai prasideda Dievas ir pan., taip nebeįtraukė. Nesu nusiteikusi prieš jokį Dievą ar kokį nors tikėjimą, tiesiog visa tai buvo galima šiek tiek sutraukti.

Vakar pradėjau skaityti, tikrai labai įtraukė. Įdomu kaip viskas baigsis, nors jau aprašyme daug kas papasakota, bet vis tiek...

Perskaičius taip gera širdyje pasidarė... Labai bijojau griebtis tos knygos, bet ne taip ten viskas baisu, kaip įsivaizdavau Tikrai įkvepianti knyga.