Jerome David Salinger

Džeromas Deividas Selindžeris (Jerome David Salinger) gimė 1919 m. sausio 1 d. Augo prestižiniame Niujorko rajone, Manchetene. Jo tėvas Solis, pagal tautybę žydas, prekiavo košeriniu sūriu, o motina buvo kilusi škotų-airių šeimos. Selindžeriai gyveno pasiturinčiai, puikiam bute ParkAveniu. Baigęs pradinius mokslus, 1934 – 1936 m., Dž. Selindžeris studijavo karo akademijoje. Vėliau - Ursinuso koledže, Niujorko bei Kolumbijos universitetuose. Bendramoksliai jį mėgo, tačiau, kartu, ir privengė, nes Dž. Selindžeris turėjo ne tik puikų humoro jausmą, bet ir aštrų liežuvį.

1937 m. 18-metis Džeromas įsimylėjo Oną O’neil (Оонa О'Нейл), kuri vėliau ištekėjo už Čarlio Čaplino. Laiškai, rašyti pirmajai meilei, tapo tiltu į literatūros pasaulį.

II Pasaulionio karo metais Dž. Selindžeris buvo pašauktas į kariuomenę. Tarnavo pėstininkų daliniuose, dalyvavo Normandijos operacijoje. Jo draugai gyrė rašytojo drąsą, vadino jį didvyriu.

Grįžęs iš karo Dž. Selindžeris vedė Klarą Daglas (Claire Douglas) ir susilaukė 2 vaikų. Tačiau šeima netapo rašytojo priebėga. Netrukus Selindžeriai išsiskyrė. Rašytojas apsigyveno Cornish‘e (New Hampshire, JAV) izoliavosi nuo visuomenės, tapdamas tikru atsiskyrėliu. Jis neduoda interviu, vengia viešumo ir gyvena itin uždarą gyvenimą. Jo artimieji sako, jog jis vis dar rašo.

Keli įdomūs faktai apie Dž. Selindžer:

* pats jis valgo tik natūralų maista, bet su savo sūnumi gali nueiti ir į greito maisto restoraną;
* anksčiau žavėjęsis kariuomene, po kao ėmė ja bjaurėtis;
* jam patinka Hemingway, bet jis parodijavo ir kritikavo pastarojo kūrybą;
* mano, kad autoriai neturėtų šalia savo darbų spausdinti savo fotografijas;
* rašo spausdinimo mašinėlė naudodamasis tik dviem pirštais;
* dievina žiūrėti televizorių.

Žymiausi rašytojo kūriniai:

The Catcher in the Rye (1951); Nine Stories (1953); Franny and Zooey (1961); Raise High the Roof Beam; Carpenters and Seymour: An Introduction (1963).

Esu skaičiusi vieną jo knygą, Tai Rugiuose pri bedugnės, dar kažkada buvau pasiimusi jo apsakymus ar apysakas, aš jų neskiriu, bet taip ir neperskaičiau. Nepatiko.

Citata :

Nine Stories (1953) šią buvai paėmusi.

O aš buvau paėmus "Franį ir Zują", bet man nepatiko

Aš dabar vis dar skaitau "Rugiuose prie bedugnės" ir iš tiesų gera knyga. Įdomi.

Skaičiau tik vieną jo knygą, tai Rūgiuose Prie Bedugnės, todėl negaliu susidaryti nuomonės apie J.D. Salinger, kaip rašytoją.
Reikia perksiatyti nebent kelias jo knygas, o tai padaryti visai norėčiau.

Aš irgi esu skaičiusi tik tą vieną, Rugius. Todėl nelabai ką galiu pasakyti. Nors TA knyga buvo įdomi ir man labai patiko :]

Neskaičiau nė vienos jo knygos.Keista kažkaip...

skaičiau dvi jo knygas, bet nė viena nepatiko.
(skaičiau "Rugiuose prie bedugnės" ir "Franis ir Zuja")

Skaičiau "Rugiuose prie bedugnės" sakyčiau knyga su neužbaigta pabaiga, kažko man ten pritrūko tokia nuobodoka buvo,bet nepasakyčiau, kad neįdomi. Tokia savotiška.

Žinau, kad "rugiuose prie bedugnės" kažkada buvo privalomas ir analizuojamas kūrinys mokyklose, bet man jau neteko jo skaityti kaip privalomos literatūros kūrinio. Kiekviena kartą nuėjus į biblioteka vis pagalvojo apie "rugiuose prie bedugnės" bet dėmesį vis patraukia kita knyga, taip ir neperskaitau...

Šiandien J. D. Salinger'is mirė, būdamas 91-erių. Tesiilsi ramybėje.

Pažintį su šio autoriaus kūryba pradėjau kūriniu "Rugiuose prie bedugnės" ir, kiek pamenu, nepatraukė, nors tu ką. Gal per maža buvau, gal dar kas, bet nepatiko. Tačiau, visai neseniai perskaičiau "Franė ir Zujis", kuri patiko. Tokia įdomi. Įdomus pats rašytojo stilius. Ir tam tikrose vietose išnyranti ironija.

Na, skaičiau tik "rugiuose prie bedugnės" bet man ši knyga nepatiko. Kažko labai priminė Burgesso "Heroiną". Atrodo per paauglio nuklydymus į mūsų širdis pateks, bet taip neatsitiko.