Jurga Ivanauskaitė

Jurga Ivanauskaitė (g. 1961 m. lapkričio 14 d. Vilniuje – mirė 2007 m. vasario 17 d. Vilniuje) – prozininkė, eseistė, dramaturgė, dailininkė. 1980 m. baigė M.K. Čiurlionio vidurinę meno mokyklą, 1985 m. – grafikos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Tais pačiais metais pasirodė pirmasis novelių rinkinys „Pakalnučių metai“. Išleido šešis romanus, pasaką vaikams, kelionių trilogiją apie Himalajus, eseistikos ir publicistikos rinkinį. Jurgos Ivanauskaitės knygų yra išversta į anglų, latvių, lenkų, rusų, vokiečių kalbas.

1994 m. Jurga Ivanauskaitė pirmą kartą išvyko į Indiją, kur Dharamsaloje studijavo Tibeto budizmą. Tai pradėjo naują jos kūrybos etapą. Eseistinius, publicistinius, o kartais ir mistinius kelionių įspūdžius Jurga Ivanauskaitė stengiasi papildyti piešinių ir fotografijų parodomis. 1998 m. buvo surengta piešinių paroda „108 Mandalos“, 1999 m. fotografijos paroda „Tibetas – kita realybė“.

Mirė 2007 m. vasario 17 d. po sunkios onkologinės ligos – sarkomos. Palaidota Antakalnio kapinėse (Vilnius).

2007 m. lapkritį įsteigta viešoji įstaiga Jurgos Ivanauskaitės kūrybinio paveldo centras.

Jurgos Ivanauskaitės knygos:

Pakalnučių metai: [novelių rinkinys]. – Vilnius: Vaga, 1985; Tyto alba, 2003
Mėnulio vaikai: [romanas]. – Vilnius: Vaga, 1988
Kaip užsiauginti baimę: [novelių ir apsakymų rinkinys]. – Vilnius: Vaga, 1989
Stebuklinga spanguolė: [pasaka vaikams su autorės iliustracijomis]. – Vilnius: Vyturys, 1991
Pragaro sodai: [romanas]. – Vilnius: Vaga, 1992
Agnijos magija: [romanas]. – Vilnius: Vaga, 1995
Ištremtas Tibetas: [publicistika]. Vilnius: Tyto alba, 1996
Kelionė į Šambalą: [romanas]. Vilnius: Tyto alba, 1997
Prarasta pažadėtoji žemė: [romanas]. Vilnius: Tyto alba, 1999
Sapnų nublokšti: [romanas]. Vilnius: Tyto alba, 2000
Ragana ir lietus [romanas]. – Vilnius: Tyto alba, 2002 (kitas leidimas – 1993 m.)
Placebas: [romanas]. – Vilnius: Tyto alba, 2003
Kelionių alchemija: [esė]. – Vilnius: Tyto alba, 2003
Šokis dykumoje: [eilėraščiai]. Vilnius: Tyto alba, 2004
Kaip Marsis Žemėje laimės ieškojo: [pasaka]. Vilnius: Tyto alba, 2004
Švelnūs tardymai: [interviu]. Vilnius: Tyto alba, 2005
Miegančių drugelių tvirtovė: [romanas]. – Vilnius: Tyto alba, 2005
Odė džiaugsmui: [eilėraščiai]. – Vilnius:Tyto alba, 2007
Viršvalandžiai: [esė]. - Vilnius: Tyto alba, 2007

Apdovanojimai

Lietuvos nacionalinė meno ir kultūros premija, 2005 m.
Romanas „Miegančių drugelių tvirtovė“ – geriausia 2005 m. knyga (konkurso rengėjai- Lietuvos radijas ir televizija bei Lietuvos leidėjų asociacija).
Žurnalo „Moteris" Metų moteris, 2007 m.

Esu skaičiusi nemažai jos knygų, bet jos visos l. skiriasi - kai kurios man l.patiko (pvz. "Ragana ir lietus", kai kurias turėjau prisiversti pabaigti (pvz. "Placebas")...

Skaičiau „Miegančių Drugelių Tvirtovę“ ir man labai patiko, o po jos buvau tokia prislėgta.
Ir kažkada norėjau nueiti į tokį renginį rašytojai paminėti, bet pavėlavau, nes ant skelbimo nebuvo užrašyta tikslios datos, o kai paklausiau mokytojos, pasirodė, kad jis buvo vakar.

Man patinka ši rašytoja. Turiu jos knyga "Odė džiaugsmui". Labai gražūs, ir išskirtini eilėraščiai.

Skaičiau jos tik dvi knygas - „Kaip užsiauginti baimę“ ir „Mėnulio vaikai“. abidvi yra iš ankstyvosios jos kūrybos ir yra panašios. bet Mėnulio vaikai suėjo labai sunkiai, o Kaip užsiauginti baimę man patiko Labai labai Labai

Mėnulio Vaikai aš net nebaigiau skaityti, neužkabino.

Labai gera rašytoja.

ir beje man nepatinka jos rašymo stilius, bet arba man sapnuojasi arba šiaip atrodo, kad aš tai jau sakiau;D

neskaičiau nei vienos jos knygos, nes mano bibliotekoje jos lentynėlė visada tuščia.

Rašytojos knygos tikrai labai gilios.
Ir turi savotišką braižą.
Pradėjau ją skaityt nuo "Placebo" ir jis vis dar toks pat man paslaptingas..

Dar reikėjo mokykloj skaityt "Ragana ir Lietus".. Bet labai nenorėjau recenzijos rašyt. Tai ai, parsisiunčiau http://www.speros.lt/027w-ivanauskait%C4%97-ragana-ir-lietus.html gerą recenziją.. ir savo mintis pasilaikiau sau..
Kažkaip kai knygos tokios gilios, labai kvaila rašyt taip paviršutiniškai. Tik taip, kaip reikia pagal vadovėlius..

Neteko skaityti nei vienos knygos. Tik vieną kokią ištrauką. Bet lietuvių mokytoja sakė, kad Ivanauskaitės knygų personažai visada pasitepę, lyg juos nuolat kas nors filmuotų ar pan. ;] reiks kada pačiai susidaryt nuomonę.

Ši rašytoja man labai,labai prie širdies.. Kol kas perskaitytos tik dvi knygos,tačiau paliko neišdildomą įspūdį. Skaičiau "Mėnulio vaikai" bei "Viršvalandžiai". Skaitydama viršvalandžius tikrai žavėjausi rašytojos požiūriu į ligą. Žavėjausi jos tikėjimu. Po šios knygos sunkiai paėmiau į rankas kitą,nes tikrai privertė susimąstyti. Skaičiau,ir tiek betrūko iki ašarų. Tikrai,ypatingai gaila,kad netekome tokio žmogaus.. Ech,bet nuostabu,kad ji paliko mums savo knygas. Ir mūsų širdyse ji dar ilgai gyvuos. Bent mano tai tikrai..

nė vienos jos knygos neskaičiau. ir netraukia. apskritai, nors nesu
skaičius jos knygų, ir šiaip, dėl to, negalima reikšti neigiamos
nuomonės, bet manęs visiškai netraukia jos knygos. atrodo, visiškos
neįdomybės. (taip, gal tai išankstinė nuomonė, bet ji ir neleidžia
skaityti tų knygų.)

Skaitau jos knygą "Ragana ir lietus", ganėtinai keista. Pats rašymo stilius ir tų istorijų išdėliojimas, matosi, kad ji nesibaimino ką apie ją pagalvos. Taip pat beskaitant iškilo klausimas.
Kokio tikėjimo ji buvo?

Sunku pasakyti tai, bet aš nekenčiu jos kūrybos. Mane tiesiog vimdo, krečia drebulys apie tai pagalvojus. Man su jokiom kitom knygom taip nėra.

Monika rašo:

nė vienos jos knygos neskaičiau. ir netraukia. apskritai, nors nesu
skaičius jos knygų, ir šiaip, dėl to, negalima reikšti neigiamos
nuomonės, bet manęs visiškai netraukia jos knygos. atrodo, visiškos
neįdomybės. (taip, gal tai išankstinė nuomonė, bet ji ir neleidžia
skaityti tų knygų.)

Pati supranti, kad kvailai kalbi, tačiau visvien kalbi.
Jei nesi perskaičius nė vienos knygos, gali turėti tylų pirmąjį įspūdį, tačiau jį išreikšk tik lygindama tikrąją nuomonę, perskaičius kūrinį, ir minėtąjį įspūdį. Jei neketini skaityti, vadinasi, neverta ir kalbėti.

Pati bandžiau tik Ivanauskaitės "Mėnulio vaikus". Turbūt perskaičiau nepakankamai, kad pastebėčiau kokį išskirtinį stilių, tačiau jos kūrybą kolkas galiu įvardinti keletu žodžių: drąsu, gilu, lietuviška (geriausia prasme).
Jei reiktų nusakyti Jurgos Ivanauskaitės kaip menininkės vietą lietuvių kūryboje, ko gero, kelčiau ją virš Lietuvos debesų ir statyčiau a.a. Vytautui Kernagiui į parankę. ;)

sandrinė rašo:

Kokio tikėjimo ji buvo?

Bijau suklysti, bet kiek žinau, tai Jurga gimė krikščione, buvo pakrikštyta, vėliau daug laiko praleido Tibete ir Indijoje, domėjosi budizmu, bet gyvenimo pabaigoje grįžo į krikščionybę.

nigota rašo:

bet gyvenimo pabaigoje grįžo į krikščionybę.

Šitas faktas tikras ar fiktyvus? Kažkodėl labai nustebau.

Ivanauskaitės kūrybai nesu abejinga. Patinko "Ragana ir lietus", "Miegančių drugelių tvirtovėje". Ateityje, manau, dar ne vieną jos knygą skaitysiu ir galbūt prisijaukinsiu dar labiau. 

Kol kas įdomiausia Ivanauskaitės knyga man "Kelionė į Šambalą". Žaviuosi Rytais, ypač Indija, todėl ta knyga kaip atgaiva. Ir išvis, Ivanauskaitės gebėjimais labai žaviuosi, ir rašė ji nuostabiai ("Pacebas" taip pat mano mėgstamiausių knygų sąraše), ir piešė fantastiškai.

Skaičiau tik vieną jos knygą, ir tai priverstinai. Tai buvo "Alchemikas" ir ši knyga man neapsakomai nepatiko, tokia nuobodi ir net nežinau kaip pasakyti.. Bet paėmiau šią knygą dbr ir neseniai perskaičiau iš naujo. Sužavėjo kelionių aprašymas. Taigi iki knygų reikia suaugti.: ) Tuo metu man buvo 14 metų.

man rodos, maišai ivanauskaitę su coelho, nes tai jis apie kelionę "alchemike" rašė

Nuo stogo. rašo:

man rodos, maišai ivanauskaitę su coelho, nes tai jis apie kelionę "alchemike" rašė

Ji turbūt turėjo omeny "Kelionių alchemija", o tai jau Ivanauskaitės:))