Astrid Lindgren "Ronja Plėšiko duktė"

Atsimenu, kai mažesnė buvau, skaičiau, tada labai patiko, kiek atsimenu vėlaiu ir antrą kartą skaičiau dabar tai tik labai šviesus vaikystės prisiminimas.

Atsimenu, kad ji atrodė be galo ilga ir man ji patiko. dabar iškyla atminty plėšikai.. Bet nieko konkretaus.

labai faina knyga, sauni tiesiog. Prisimenu tai buvo mano pirma knyga kuri yra normalaus storio, ir as ja skaiciau visa vasara xDD

Visą vasarą?!!! Na, kai buvau maža, irgi iš pradžių tiek laiko skaitydavau XD.
Bet aš irgi atsimenu šitą knygą, kaip pirmąją perskaitytą normalaus storio knygą. Ir tai buvo pirma knyga kuri mane taip sudomino, kad nenumečiau XD.

Kažkada skaičiau, kartu su Karsonu, Pepe ir kitais.

Atsimenu kai močiutė padovanojo antroj klasėj, o aš kaiptik tuomet sedėjau namie nes sirgau. Perskaičiau per gal tris keturias dienas, tada man tai buvo labaaaai greitai ;D
O kaip patiko, tai ne tas žodis. Dar kartelį skaičiau vyresnė kai mokykloj reikėjo ir įspūdis labai nepasikeitė, įdomi istorija apie draugystę ir šeima, graži pabaiga, viskas ko reikia. Mano mėgstamiausia Lindgren knyga, nors šiaip baisingai didelė jos gerbėja nesu (:

gera knyga. :] skaičiau, dabar, jau palyginus seniai, ne pradinėse, bet truputį vyresnėse klasėse, kažkur 5-6, gal. ir patiko. Įtraukianti knyga. Įdomi istorija apie draugystę. ;]

Šilta ir graži, kaip ir visi Lindgren kūriniai :) Viena iš labiausiai įstrigusių vaikystės knygų